Susidėvėję ar traumuoti sąnariai – daugelio žmonių kasdienybė. Skausmas, judėjimo ribojimai ir blogesnė gyvenimo kokybė gali paveikti tiek vyresnius, tiek jaunus aktyvius žmones. Ilgametę patirtį turintis „Kardiolitos“ klinikų gydytojas ortopedas-traumatologas Eduardas Bartkevičius pastebi, kad prevencija ir savalaikis rūpinimasis sveikata dažnai leistų išvengti rimtų intervencijų, o tikėjimas stebuklingais preparatais ne visuomet pasiteisina.
Dažniausiai operuojami sąnariai
– Kurie sąnariai operuojami dažniausiai?
– Kelio sąnarys yra vienas iš daugiausiai operuojamų sąnarių, todėl, kad tai – labai aktyvus, judrus kojos sąnarys, dalyvaujantis užsiimant įvairiomis sporto šakomis, fizinės įtampos metu. Kitaip tariant, šis sąnarys dažnai traumuojamas, tai dažniau nutinka jaunesniems žmonėms.
Tuo tarpu vyresni pacientai dažniau skundžiasi dėl amžiaus prasidėjusių degeneracinių pokyčių pasekmėmis: problemos kyla dėl kelių sąnarių girnelių, kremzlių, meniskų, paprasčiau tariant, kremzlės sudyla, pakinta minkštieji audiniai. Tam įtakos turi degeneracinės, reumatinės ir kitos jungiamojo audinio ligos.
Antroje vietoje pagal operacijų dažnį – peties sąnariai. Petys yra itin judrus, todėl ilgainiui ypač linkęs į persitempimus, uždegimus ir degeneracinius pokyčius. Todėl gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kuriems reikalingas tiek konservatyvus, tiek chirurginis gydymas.
Ar operacija visuomet būtina?
– Operacijos reikalingos visuomet, ar jų galime išvengti?
– Operacijos reikalingos ne visuomet. Visuomet pirma reikia apsvarstyti ir įvertinti kitų gydymo metodikų galimybę, kai kompensuojamos tam tikros sąnario funkcijų netektys. Vienas iš pagrindinių tokių gydymo būdų – ne saujos tablečių, ne tepalai, o fizinis aktyvumas, fizioterapijos, tam tikrų papildų suleidimas į sąnarį: išskirtų iš kraujo plazmos ar riebalinio audinio kamieninių ląstelių, hialurono rūgšties. Tai padeda ir taikant kompleksiškai, kartu su operaciniu gydymu – daug kam duoda gerą rezultatą. Jei pacientui pavyksta konservatyviai numalšinti skausmą ir atstatyti judrumą, operacijos galime išvengti.
Operacija atliekama jau tuomet, kai žmogus ir toliau jaučia skausmą, apribotas judrumas, jo prasta gyvenimo kokybė.
Konservatyvus gydymas apima mankštą, raumenų stiprinimą, svorio kontrolę, vaistus, ortopedines priemones ir invazines procedūras (pvz., hialurono arba PRP injekcijas). Šie metodai gali reikšmingai atitolinti arba visiškai pašalinti poreikį operuoti, ypač jei pritaikomi ankstyvoje stadijoje.
Artroskopija, osteotomija ir pooperacinis laikotarpis
– Ko gero, nesuklysiu sakydama, jog dažniau atliekamos vadinamosios artroskopinės operacijos, kai viskas vyksta per nedidelius pjūvius su videooptine sistema?
– Vienaip ar kitaip, šiuo metu artroskopinės operacijos ima viršų. Kelio sąnario atvėrimas negarantuoja, kad geriau pamatysime problemos lokalizaciją ir ją išspręsime. Artroskopinės operacijos metu galime žymiai geriau apžiūrėti sąnarį ir atlikti norimą intervenciją.
Tik tuomet, kai artroskopijos galimybės nebeleidžia kažko padaryti, atliekama atvira operacija. Tai dažnai gali nutikti dėl traumos ar iš prigimties esant pakitusiam kojos ašies kampui. Tuomet naudojamos osteotomijos, kai tiesiname kojos ašį, kad išgelbėtume kojos sąnarį nuo dėvėjimosi. Tai sąnario gyvavimą prailgina dešimtmečiu, o kartais net ilgiau.
– Pacientams visuomet aktualūs operacijos trukmė ir pooperacinis laikotarpis: kaip greitai galima grįžti prie įprasto režimo?
– Dažnai pacientai klausia, kiek laiko truks operacija. Tuomet aš klausiu – ar norite greitos operacijos, ar kokybiškos? Kasdien operuojančiam specialistui viskas vyksta, žinoma, greičiau ir sklandžiau.
Po artroskopijų pooperacinis laikotarpis būna trumpesnis. Dabar po artroskopijos dirbantieji fizinį darbą nuo jo susilaikyti turi iki mėnesio, o būna ir taip, kad jau po kelių valandų po operacijos pacientai jau dirba kompiuteriu. Gijimas vis dėlto priklauso nuo individualių ypatybių, todėl svarbu laikytis reabilitacijos plano.
Mitai apie liaudies priemones ir tepalus
– Jau užsiminėte, kad norint visiškai išvengti sąnarių operacijų, būtina laikytis sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo rekomendacijų, tačiau, spėju, sutiksite, kad pacientai tikisi tos stebuklingos piliulės ar tepalo. Pastarieji net labai aktyviai reklamuojami. Jie gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti operacijos? O gal sąnarių problemų išvengti gali padėti ir natūralūs metodai, pavyzdžiui, šaltiena ar kaulų, kremzlių nuoviras?
– Šios priemonės nekenkia. Tarkime, tam tikrų aminorūgščių, esančių želatinoje, yra ir kremzlėje, tačiau valgant šaltieną ar geriant kokį nuovirą, jis patenka į skrandį, kur yra išskaidomas. Tikėtis, kad išsiskyrusi aminorūgštis nukeliaus būtent į kelio, alkūnės ar peties sąnarį, kuri sritis yra pakenkta, galimybė – labai nedidelė. Tad tai gali būti mitybos papildymas, tačiau tikrai ne gydymo metodas.
Kalbant apie tepalus, šiuo metu esama tokių, kurie turi specialių medžiagų, kurios nuneša vaistus iki skausmo šaltinio. Tačiau dažniausiai tai veikia tiesiog kaip analgetikas ir stebuklo nesukuria. Naudojant priemones kompleksiškai kartu su priežasties šalinimu, rezultatų galima tikėtis.
Apibendrinant: svarbiausia – prevencija, savalaikė diagnostika ir individualizuotas gydymo planas, apimantis fizioterapiją, svorio kontrolę, mankštą ir, prireikus, modernias minimaliai invazines procedūras arba chirurginę intervenciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.