Kasmet skelbiami vėžio sergamumo ir mirtingumo duomenys kelia susirūpinimą, tačiau specialistai pabrėžia, kad daugumą atvejų būtų galima išvengti arba gydyti sėkmingiau užtikrinus nuoseklią prevenciją ir ankstyvą diagnostiką. Lietuvoje pagal Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenis kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, o Higienos instituto duomenimis – maždaug 20 proc. mirčių siejamos su onkologinėmis ligomis.
Kodėl prevencija ir ankstyva diagnostika yra būtinos
Svarbiausia sąlyga kovojant su vėžiu yra visuomenės sąmoningumas: greitas reagavimas į simptomus, reguliarios profilaktinės apžiūros ir rūkymo, nesveikos mitybos bei mažo fizinio aktyvumo mažinimas. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys atkreipia dėmesį į asmeninę atsakomybę ir sveikatos kultūrą: „Jeigu jaučiame tam tikrus negalavimus, nereikia numoti ranka ir laukti, kada jie praeis. Kentėjimas ar neturėjimas laiko pačiam sau – vienas iš nekultūringo žmogaus požymių. Reikia nepamiršti, kad mes esame svarbūs šalia esantiems žmonėms, todėl būtina rūpintis savo sveikata. Turėtume mažinti stresą, žalingus įpročius, propaguoti sveiką mitybą ir aktyvią fizinę veiklą, tada galbūt vėžio atvejų būtų mažiau“.
Modernūs diagnostikos metodai ir jų svarba
Onkologinių ligų diagnostikai naudojami įvairūs vaizdiniai tyrimai: ultragarsas, rentgenografija, mamografija, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET/KT). Dažnai šie tyrimai atliekami kompleksiškai, kad duomenys vienas kitą papildytų ir padėtų tiksliai nustatyti ligos išplitimą bei stadiją.
Kompiuterinė tomografija dažnai naudojama plaučių ligoms ir bendram ligos išplitimui įvertinti – krūtinės, pilvo ir dubens KT leidžia tiksliai stebėti gydymo efektyvumą. MRT ypač vertinamas mažojo dubens srities patologijoms – prostatos, gimdos, kiaušidžių, kaklelio, tiesiosios žarnos, šlapimo pūslės navikams: šis tyrimas suteikia išsamią informaciją apie audinių struktūrą ir navikų išplitimą, be to, nėra susijęs su jonizuojančia spinduliuote.
POLA viceprezidentas taip pat pabrėžė, kad diagnostika turi būti adekvati: „Jei gydytojui specialistui kyla neaiškumų dėl tikslios diagnozės, neturėtų būti taupoma paciento sveikatos sąskaita – geriau paskirti brangesnius, bet diagnostiškai tikslesnius ir išsamesnius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją“.
Praktiniai žingsniai pacientams ir sveikatos politikai
Pacientams pravartu žinoti, kad jeigu simptomai išlieka arba tyrimų rezultatai kelia abejonių, verta inicijuoti papildomus tyrimus. Problema ta, kad kai kurie tyrimai gali būti nekompensuojami, todėl dalis žmonių negali sau leisti MRT ar PET/KT. Todėl svarbu, kad sveikatos politikos lygmenyje būtų peržiūrėtas kompensuojamų tyrimų sąrašas ir užtikrintas geresnis prieinamumas, ypač esant įtarimams ar gydymo stebėsenai.
Be medicininių priemonių, reikšmė tenka prevencijos programoms, visuomenės švietimui ir kasdieniams pasirinkimams. Reguliarios profilaktinės apžiūros, skiepai (pvz., nuo ŽPV), nerūkymas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas gali ženkliai sumažinti riziką. Kombinuotas požiūris – prevencija, ankstyva diagnostika ir modernus gydymas – duoda didžiausią naudą mažinant vėžio naštą visuomenėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.