Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi, o sergamumas ir mirtingumas nuo jų negerėja dešimtmečiais. Statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalis pagal mirtingumą užima aukštas vietas Europos Sąjungoje, o problema ypač akivaizdi – šios ligos pajaunėjo ir nebeapsiriboja tik vyresnio amžiaus pacientais.
Šiuolaikiniai rizikos veiksniai ir jų pasekmės
Pagrindiniai rizikos veiksniai Lietuvoje tebėra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis ir aukštas cholesterolio kiekis. Tyrimai ir ekspertų komentarai pabrėžia, kad daugelis šių veiksnių yra „tylieji žudikai“: žmogus dažnai jaučiasi gerai, kol kraujospūdis ar cholesterolio kiekis nekenkia organizmui ilgalaikiai. „Mes nuolat pabrėžiame, kad omega 3 vartojimas turi būti ilgalaikis ir optimaliom dozėm“, – sako kardiologas Raimondas Kubilius, primindamas, kad prevencija yra daug efektyvesnė už vėlesnį gydymą.
Kodėl prevencija nesiseka?
Problema yra daugialypė: nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, didelis alkoholio ir tabako vartojimas, taip pat nepakankamas vaistų nuo cholesterolio vartojimas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net vaikų kūno kultūros pamokų skaičius mokyklose yra mažesnis nei ES vidurkis, o tai reiškia, jog naujos kartos pripratinimas prie aktyvaus gyvenimo būdo nėra pakankamas.
Gydymo prieinamumas ir specializacija
Nors specializuotoje tretinio lygio pagalboje (klinikinėse įstaigose) rodikliai dažnai atitinka arba pranoksta ES vidurkius, poliklinikose ir regionuose diagnostikos ir gydymo prieinamumas kartais ribotas. Tai dar labiau apsunkina ankstyvą rizikos nustatymą ir laiku pradėtą gydymą.
Tarptautiniai pavyzdžiai ir praktinės priemonės
Šiaurės Karelijos pavyzdys parodo, kad sisteminės priemonės gali duoti stulbinamus rezultatus: intensyvi prevencija ir rizikos veiksnių mažinimas sumažino mirtingumą nuo širdies ligų dešimtis kartų. Panašios populiacinės strategijos – rūkymo mažinimas, transriebalų draudimas maisto produktuose, mitybos gerinimas – leido kai kurioms ES šalims gerokai sumažinti sergamumą.
Kaip sumažinti savo riziką?
Konkrečios priemonės apima rūkymo nutraukimą, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolę, reguliarų fizinį aktyvumą bei mitybos pokyčius – daugiau žuvies, polinesočiųjų riebalų (omega‑3) ir mažiau rafinuotų angliavandenių. Net nedideli pokyčiai gali reikšmingai paveikti ilgalaikę riziką: sustabdžius rūkymą ar pakoregavus cholesterolį, sumažėja pasikartojančio miokardo infarkto tikimybė. Be to, kardiologai rekomenduoja reguliarias profilaktines apžiūras ir ankstyvą rizikos įvertinimą, kad, esant reikalui, būtų pradėta tinkama terapija.
Svarbu suvokti, kad kraujagyslių amžius gali smarkiai skirtis nuo biologinio amžiaus: jaunam žmogui, neatlikus prevencinių veiksmų, kraujagyslės gali atrodyti kaip vyresnio amžiaus žmogaus. Todėl savalaikė prevencija ir gyvenimo būdo korekcijos yra esminės. Keisti gyvenimo būdą niekada nevėlu – net nedidelis rizikos sumažinimas sumažina mirties riziką per artimiausius dešimt metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.