Viena Jungtinės Karalystės pilietė buvo atgaivinta po kelių valandų nuo širdies sustojimo – jos atvejis sulaukė plačios medicininės ir visuomeninės dėmesio bangos. 34 metų britė Audrey Schoeman, kuri tuo metu keliavo su vyru Pirėnų kalnuose Ispanijoje, patyrė staigius sveikatos sutrikimus, galiausiai prarado sąmonę ir buvo laikoma mirusia.
Kas nutiko žygyje
Porą užklupo audra, vėliau moteriai sutriko kalba ir judesiai, kol galiausiai ji susmuko. Pagalbos kalnuose teko laukti apie dvi valandas, per kurias jos būklė taip susilpnėjo, kad vyras jos nepastebėjo gyvos: „Nejaučiu jos pulso, kvėpavimo, širdies plakimo”, – kalbėjo Rohanas Schoemanas. Atvykus gelbėtojams, moters kūno temperatūra buvo nukritusi iki maždaug 18 laipsnių Celsijaus, o širdies veikla nebuvo fiksuojama.
Medicininis vertinimas ir gydymas
Į Barcelonos ligoninę atvykusi pacientė buvo iškart ištirta – ji ištvėrė šešias valandas būdama be akivaizdžių gyvybės požymių, todėl pradinis vertinimas taip pat rodė labai blogą prognozę. Ligoninės atstovas gydytojas Eduardas Argudo pažymėjo: „Ji buvo [hipotermijos] būsenoje, o mes žinojome, kad tokiomis sąlygomis žmogus turi šansą išgyventi.” Maža kūno temperatūra lėtina metabolizmą ir gali apsaugoti smegenis nuo anoksijos, todėl esant stipriai hipotermijai tradiciniai gyvybės požymiai gali būti menkai išreikšti.
Pacientės gelbėjimui buvo panaudota speciali ekstraklinikinė įranga: jos kūnas buvo prijungtas prie mašinos, kuri nuleido kraują, užpildė jį deguonimi ir pompavo atgal į venas. Tai atitinka ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO/ECMO) principus, kai laikina kraujotaka ir deguonies tiekimas palaiko organus, kol atkuriamos širdies ir plaučių funkcijos. Kai Audrey kūno temperatūra buvo pakelta iki apie 30 laipsnių, medikai taikė defibriliaciją ir širdis vėl pradėjo plakti.
Pooperacinė būklė ir perspektyvos
Audrey iš ligoninės paleista po 12 dienų.
Ji jaučiasi geriau, tačiau hipotermijos pasekmės atsispindi rankų motorikoje ir jautrumo sumažėjime; gydytojai tikisi, kad šios funkcijos palaipsniui gerės reabilitacijos metu. Pacientė apie įvykį prisimena labai mažai ir išgelbėjimą vadina stebuklu: „Tai galėtų būti stebuklas, bet juk viską padarė gydytojai”, – sakė ji. Nepaisant patirtos traumos, Audrey nesiruošia visiškai atsisakyti kalnų žygių: „Žiemą daugiau neisiu, tačiau pavasarį grįšiu”, – sakė ji spaudai.
Šis atvejis primena svarbią medicinos taisyklę: esant sunkiai hipotermijai, pacientą verta šildyti ir gydyti iki tol, kol bus galima patikimai įvertinti gyvybės ženklus. Taip pat jis parodo, kiek reikšmės turi greita medicinos įsikišimo galimybė ir pažangios technologijos, tokios kaip EKMO, kurios gali suteikti antrą šansą net tada, kai tradiciniai požymiai rodo menką viltį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.