Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Valstybinė ligonių kasa primena apie šiemet įsigaliojusius pokyčius, kurie pacientams suteikia plačiau prieinamų ir modernesnių onkologinės diagnostikos galimybių. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pradėti apmokėti naviko molekulinės genetikos tyrimai, atliekami RNR sekoskaitos metodu, taip pat PET ir KT tyrimai, atliekami naudojant radioaktyvųjį fluorą. Šie žingsniai leidžia geriau nustatyti navikų biologiją ir lokalizaciją, o tai svarbu efektyviau planuojant gydymą.
Ką naujai kompensuojami tyrimai reiškia pacientui
RNR sekoskaita suteikia papildomą informaciją apie naviko aktyviai išreikštus genus ir signalų kelius, kurie gali lemti gydymo atsaką. Tokie tyrimai ypač svarbūs personalizuotai onkologinei priežiūrai: jie padeda parinkti taikinius, kuriems skirti gydymo preparatai būtų veiksmingiausi. Be to, RNR analizė gali atskleisti mutacijas ar ekspresijos pokyčius, kurių DNR tyrimai neparodo ar rodo nevisiškai.
„Prieš metus pradėti kompensuoti naviko molekulinės genetikos tyrimai, atliekami DNR sekoskaitos metodu, taip pat naviko molekulinio kariotipavimo ir naviko genomo metilinimo tyrimai. Šiemet kompensuojamų paslaugų sąrašą papildė ir naviko molekulinės genetikos tyrimai, atliekami RNR sekoskaitos metodu.
Tai reikšmingas žingsnis personalizuotos onkologinės priežiūros link – šios paslaugos padeda tiksliau diagnozuoti ligą ir parinkti kiekvienam pacientui tinkamiausią gydymą“, – teigia Rasa Savičiūtė, Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.
Pasiekiamumas ir praktiniai aspektai
Tyrimus gali skirti gydytojai specialistai – onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, vaikų onkohematologai, taip pat kiti specialistai, dirbantys daugialypėje gydytojų komandoje. Paslaugos teikiamos specializuotose onkologinėse įstaigose, sudarančiose onkologijos klasterį Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Tai užtikrina, kad pažangios diagnostikos galimybės pasiektų tiek didžiųjų miestų, tiek regioninių centrų pacientus.
Preliminariais ligonių kasos duomenimis, pernai atlikta apie 1,6 tūkst. naviko molekulinės genetikos tyrimų, kuriems panaudota daugiau nei 747 tūkst.
eurų fondo lėšų. Taip pat pernai buvo atlikta apie 3,6 tūkst. PET tyrimų už maždaug 6 mln. eurų. Šios apimtys rodo, kad pažangūs tyrimai tampa realia kasdienės onkologinės priežiūros dalimi.
Praktinė nauda ir ateities perspektyvos
Tikslesnė diagnostika leidžia geriau nustatyti naviko stadiją, įvertinti išplitimą ir parinkti optimalų gydymo receptorinį taikymą ar sisteminę terapiją. PET/KT tyrimai su radioaktyviuoju fluoru suteikia alternatyvą iki šiol naudojamiems žymenims, priklausomai nuo naviko tipo, o tai praplečia galimybes individualizuoti tyrimų strategiją. Ateityje svarbu stebėti, kaip šios technologijos prisidės prie gydymo rezultatų gerinimo, bei stengtis užtikrinti dar platesnį pacientų informuotumą ir specialistų parengimą.
Pacientams rekomenduojama aptarti galimybes su savo onkologu: kada verta atlikti molekulinius tyrimus arba PET/KT, kokios informacijos jie duos ir kaip gali paveikti gydymo planą. Tokiu būdu modernūs tyrimai taps ne tik technologine naujove, bet ir praktiniu įrankiu, gerinančiu išgydymo galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.