Naujausi tyrimai rodo, kad akies galinės dalies (tinklainės) kraujagyslių būklė gali būti svarbus indikatorius vertinant žmogaus riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nors tradiciškai gydytojai riziką vertina pagal amžių, lytį, rūkymą, cholesterolį ir kraujo spaudimą, tinklainės morfologijos pokyčiai gali suteikti papildomos, kartais ankstyvos informacijos apie kraujagyslių sistemos sveikatą.
Kas ištirta ir kaip
Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda analizavo didelį duomenų rinkinį, gautą iš Jungtinės Karalystės Biobankos: beveik 55 tūkst. dalyvių tinklainės nuotraukų ir apie 3,5 mln. kraujagyslių pjūvių. Automatizuotos programos išanalizavo skaitmenines nuotraukas, įvertindamos kraujagyslių skersmenį, išlinkį ir kitus morfometrinius rodiklius. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Hypertension, o duomenų apimtis ir analizės metodai užtikrina aukštą patikimumą.
Ką rado mokslininkai
Mokslininkai nustatė, kad tinklainės arterijų didesnis išlinkis buvo susijęs su padidėjusiu pulsinio kraujospūdžio, didesniu vidutiniu arteriniu spaudimu ir padidėjusiu sistoliniu spaudimu. Taip pat pastebėta, kad arterijų sienelių standumas ir kraujagyslių susiaurėjimas tinklainėje atitinka aukštesnį arterinį spaudimą. Tai reiškia, kad akių kraujagyslių pokyčiai gali atspindėti sisteminius kraujagyslių pakitimus, kurie kitur organizme gali būti nepastebimi.
„Turimi duomenys itin aiškiai rodo, kad labai ankstyvame amžiuje šešerių–aštuonerių metų amžiaus vaikų, kurie iš esmės yra visiškai sveiki, akyse galima pastebėti pokyčių, atsiradusių dėl per didelio kraujo spaudimo“, – sakė dr. Henneris Hanssenas, Šveicarijos Bazelio universiteto prevencinės sporto medicinos ir sistemų fiziologijos dėstytojas.
Profesorė Alicia Rudnicka paaiškino rezultatus taip: „Jeigu likusiame kūne vykstantys pokyčiai atspindimi akių galinėje dalyje, tuomet matome savotišką signalą, perspėjimą. Taip pat tai reiškia, kad tinklainės morfologijos vertinimas yra ne šiaip tyrimo metodas, tačiau turėtų tapti klinikinės praktikos dalimi.“
Pasak jos, nors šie tinklainės pokyčiai nekenkia regėjimui, „gali greitai pasakyti, ar žmogui gresia susirgti širdies ir kraujagyslių liga“, – teigė prof.
A. Rudnicka. „Kol kas turime tik vieną dėlionės dalį“, – pridūrė ji.
Klinikinės ir visuomeninės implikacijos
Tinklainės analizė gali tapti neinvaziniu, palyginti nebrangiu papildomu priemonių rinkiniu širdies ligų rizikos vertinimui. Fundusinės fotografijos ir automatizuotos analizės leidžia aptikti subtilius pokyčius anksčiau nei pasireiškia klinikiniai simptomai. Tai ypač svarbu vaikų ir jaunų suaugusiųjų populiacijose, kur ankstyvas kraujospūdžio pakitimas gali likti nepastebėtas.
Vis dėlto reikalingi tolimesni ilgalaikiai tyrimai, siekiant patvirtinti, ar tinklainės pokyčiai prognozuoja ateities širdies ir kraujagyslių įvykius (pvz., per dešimtmetį). Jei patvirtins, šis rodiklis galėtų būti įtrauktas į rizikos skaičiavimo algoritmus kartu su tradiciniais veiksniais.
Kol kas praktinis patarimas išlieka toks: reguliariai matuoti kraujospūdį, laikytis sveikos gyvensenos principų ir neatidėlioti akių patikros, ypač jei šeimoje yra širdies ligų istorija.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.