Gintarės istorija
Gintarė Juškienė (32 m.) nė iš tolo dabar neprimena moters, kurią jaunystėje pažymėjo gausūs odos bėrimai ir sąnarių skausmai. Žvynelinė, iš pradžių pasireiškusi ant kaktos, ilgainiui išsivystė į psoriazinę artropatiją, pažeidusią sąnarius ir žymiai pabloginusi gyvenimo kokybę. Po ilgo kelio gydymo ji gavo biologinę terapiją Kauno klinikose ir išmoko valdyti ligą taip, kad galėtų iš naujo džiaugtis kasdieniais malonumais, pavyzdžiui, avėti aukštakulnius be skausmo.
Pradžia nebuvo lengva: Gintarė prisimena, kad į gydytojų pastabas kartais atsakydavo žeminantys stereotipai. Jai buvo pasakyta: „Vaikeli, visą gyvenimą sirgsi žvyneline, nes tai – nepagydoma liga.“ Tokios frazės menkino viltį ir didino psichologinę naštą. Socialinė izoliacija, baimė bendrauti ir negatyvios gydytojų nuomonės – visa tai įtakoja sergančiųjų motyvaciją ieškoti tinkamo gydymo.
Kas yra žvynelinė ir kokios jos pasekmės
Žvynelinė (psoriazė) yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai dažnai būdingas pleiskanojimas, raudonos dėmės ir kartais nagų bei sąnarių pažeidimai. Apie 3–4 proc. Lietuvos gyventojų gali sirgti šia liga — tai sudaro maždaug 120 tūkstančių žmonių. Trečdaliui ligonių būklė gali tapti sunki: pažeidžiama ne tik oda, bet ir sąnariai, vystosi psoriazinė artropatija, galinti sukelti intensyvų skausmą, judėjimo sutrikimus ir net neįgalumą.
Profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė pažymi: „Sergantieji žvyneline labai sielojasi, nes byrančios pleiskanos palieka pėdsaką, kad ir kur žmogus eitų“, – todėl psichologinė liga dalis yra tokia pat svarbi kaip fiziniai simptomai. Daugeliui sergančiųjų pasireiškia nemiga, depresija, socialinis stigmatizavimas.
Gydymas ir priežiūra
Gydymo spektras apima vietines priemones, sisteminius vaistus ir biologinę terapiją. Biologiniai preparatai nukreipti į uždegimo grandis ir gali ženkliai sumažinti simptomus bei atstatyti gyvenimo kokybę, kaip nutiko Gintarei: „Pamaniau – tai nuostabiausias laikas mano gyvenime, kai galiu pasipuošti.
Man kiekviena diena tapo švente, nes galiu žengti žingsnį be skausmo“, – prisimena ji. Po pagerėjimo Gintarė sako: „Kai būklė pagerėjo, ėjau į parduotuvę didžiuodamasi savo kūnu ir rinkausi tokias palaidines, apie kokias anksčiau nedrįsdavau net svajoti“.
Deja, prieiga prie modernių gydymo metodų Lietuvoje kartais ribota, o diagnostikos pradžioje ligą dažnai klaidingai interpretuoja kaip alergiją ar kitą odos bėrimą. To pavyzdys – Agnės patirtis: „Keistai keliuosi iš lovos, o turiu 2 vaikus, todėl praėjus geram dešimtmečiui nuo ligos pradžios susimąsčiau, kiek dar galėsiu tempti“.
Išvados ir rekomendacijos
Ankstyva diagnostika, išsami šeimos anamnezė ir tarpdalykinis gydytojų bendradarbiavimas yra esminiai geresniam ligos valdymui. Reikia didinti visuomenės ir medicinos darbuotojų žinias apie žvynelinę, mažinti stigmatizaciją ir užtikrinti prieigą prie efektyvių gydymo būdų, kad daugelis pacientų galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą be nuolatinio skausmo ir gėdos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.