LRT Tyrimų skyrius paviešino duomenis, pagal kuriuos teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, kartu su latvių politiku Alekseju Roslikovu ir bendražygiais iš Estijos nuo koronaviruso pandemijos pradžios formavo judėjimus, kurie skatino nepasitikėjimą valstybės institucijomis, protestavo prieš pandemijos apribojimus ir aktyviai skleidė melagingą informaciją apie vakcinas. Tyrimas rodo, kad jų veikla nesibaigė vien vietiniais protestais – turinys dabar yra nukreiptas prieš visas Baltijos šalis ir atkartoja propagandos klišes.
Veiklos pobūdis ir metodai
Tiriantieji ekspertai pažymi, kad šie veikėjai naudojo panašius komunikacijos instrumentus: koordinuotą socialinių tinklų naudojimą, sensacingus naratyvus, falsifikuotą informaciją ir manipuliatyvias vaizdo medžiagas, skirtas didinti visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Tokia taktika lengvai įsilieja į platesnę, tarptautinę dezinformacijos ekosistemą, kurioje kartojamos Kremliaus žinutės ir konflikto eskalacijos naratyvai regionuose, kuriuos Maskva laiko geostrategiškai svarbiais.
Politologas ir propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius pateikė aiškų vertinimą: „Jis (A. Kandrotas – ELTA) atliko tam tikras funkcijas iki to. Skleidė įvairias sąmokslo teorijas. Ir dabar atlieka tai Baltarusijoje. Tas vyksta tuo pat metu, kai Rusija aktyviai vykdo informacinę operaciją prieš Baltijos šalis, ypač nukreiptą prieš Latviją dėl neva dronams suteikiamos erdvės”, – teigė politologas ir propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius.
Valstybės saugumo departamentas taip pat įspėja apie priešiškų režimų veiklą prieš regioną. Kaip nurodyta atsakyme LRT Tyrimų skyriui: „Tokie veikėjai neretai įtraukiami į propagandos ir dezinformacijos sklaidą, taip pat dalyvauja informacinėse operacijose prieš regiono valstybes“. Ši pastaba pabrėžia sisteminį iššūkį – ne pavienius incidentus, o nuoseklų, ilgalaikį poveikį informacinei erdvei.
Vieši pasirodymai ir naratyvai
Gegužės pradžioje Kandrotas‑Celofanas išvyko į Baltarusiją ir davė interviu valstybiniam televizijos kanalui „Belarus‑4”, kur pateikė pasakojimą apie tariamą persekiojimą Lietuvoje, sankcijų „katastrofiškas“ pasekmes Baltarusijai ir teigė, jog Lietuva esą linksta „pilietinio karo“ link. Jis taip pat kritikavo sovietinių paminklų demontavimą, pavadindamas tai „istorijos trynimu“.
Tokie pareiškimai sutampa su dažnai pasitaikančiais naratyvais, kuriais siekiama diskredituoti demokratines institucijas ir kurstyti visuomenės susiskaldymą.
Be viešųjų pasirodymų, tyrimas primena apie ir ankstesnius incidentus: vaizdo įrašuose užfiksuotos konfrontacijos protestuose, teisiniai procesai bei pranešimai apie Kandrotos keliones. Visa tai — sudėtingas paveikslas, rodantis, kaip asmeninės iniciatyvos gali būti integruotos į platesnes informacines operacijas.
Padariniai ir rekomendacijos
Šio tipo veikla kelia klausimus dėl regioninio saugumo, informacinės erdvės atsparumo ir piliečių informacinio raštingumo. Atsakant į tokias grėsmes, svarbu ne tik teisėsaugos ir žiniasklaidos kontrolė, bet ir sistemingas piliečių švietimas apie dezinformaciją, skaidrumo užtikrinimas socialinių tinklų gaires formuojantiems subjektams bei tarptautinis bendradarbiavimas mainais apie pavojingas veiklas. Tik susitelkus galima sumažinti tarpvalstybinių propagandos kampanijų poveikį demokratiškam procesui ir visuomenės pasitikėjimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.