Koalicijos sutartis keičia kursą: sieks normalizuoti santykius su Kinija, LRT klausimas išbrauktas

Koalicijos pozicija dėl Kinijos

Socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių bei žaliųjų sąjungos parengtoje naujojoje koalicinėje sutartyje aiškiai įrašytas siekis normalizuoti Lietuvos santykius su Kinija. Dokumente nurodoma, kad šis žingsnis bus daromas remiantis abipusiškumo principu ir kitų Europos Sąjungos valstybių diplomatinio atstovavimo pavyzdžiu, taip pat saugant Lietuvos suverenitetą ir nacionalinio saugumo interesus.

Koalicijos tekstas pažymi: „Sieksime normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks yra kitose ES valstybėse narėse, tačiau tik abipusiškumo, Lietuvos suvereniteto, ES bendrosios pozicijos ir nacionalinio saugumo interesų pagrindu”, – nurodoma koalicijos sutartyje. Toks formulavimas siekia suderinti ekonominius ir diplomatinius santykius su strateginio saugumo reikalavimais bei ES bendromis gairėmis.

Skirtumai nuo ankstesnės pozicijos

Ankstesnėje koalicinėje vizijoje buvo ryškesnis tikslas „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra ir kitose ES valstybėse“. Dabartinis tekstas įtvirtina platesnį saugumo ir ES konteksto prioritetą, todėl iš esmės keičia kursą – vietoj vienareikšmiško atkūrimo akcentuojamas abipusiškumo ir saugumo užtikrinimas. Tokia formulė gali sudominti verslo sluoksnius, tačiau kelti klausimų saugumo ir geopolitikos ekspertams.

LRT klausimo išbraukimas ir valdymo pokyčiai

Iš naujosios sutarties dingo ankstesnė nuostata, kad koalicija sieks „užtikrinti žodžio laisvę ir nuomonių įvairovę visuomeninio transliuotojo veikloje“. Toks pokytis reiškia, kad LRT klausimas koalicijos prioritetų sąraše nebekeliamas, nors tuo pat metu Seime jau pritarta LRT valdymą keičiančioms įstatymo pataisoms.

Priimtose pataisose nustatyta LRT misijos apibrėžtis, Tarybos sudėtis bus padidinta nuo 12 iki 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, o likusius 7 atrinks institucijos, tokios kaip Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas.

Taip pat nustatytos griežtesnės generalinio direktoriaus atleidimo sąlygos: jam iš pareigų nepasibaigus įgaliojimų laikui gali būti atleistas ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių balsų, be to, atleidimas galimas, jei jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ar padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Vidaus diskusijos ir tolesni veiksmai

Politinių frakcijų viduje išliko nesutarimų dėl Kinijos politikos formuluočių — valstiečiai išsakė abejonių dėl demokratų pasiūlymų, o dalis politikų pabrėžė galimą ryšių su Taivanu klausimo išplėtimą. Koalicinės sutarties projektą numatyta pasirašyti šią savaitę frakcijų seniūnams, o artimiausiu metu planuojami ir derybų dėl ministrų portfelių sprendimai.

Bendrame kontekste Lietuva ir kitos ES valstybės tebėra tarp sudėtingos pusiausvyros — siekio plėtoti ekonominius ryšius su Kinija ir poreikio išlaikyti strateginį atsparumą bei solidarumą su partneriais. Naujoji sutartis rodo bandymą rasti balansą, tačiau praktiniai sprendimai ir toliau priklausys nuo tarptautinės situacijos ir vidaus politinių kompromisų.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *