Storosios žarnos vėžys išlieka vienu dažniausių onkologinių susirgimų, tačiau didžiausia problema – liga dažnai vystosi tyliai ir be akivaizdžių simptomų. Daugeliui gyventojų prevencinės patikros atidedamos arba visiškai atsisakoma, kol nepasirodo skausmas ar kiti požymiai. Tokia taktika gali būti labai klaidinga – ankstyva diagnostika dažnai lemia galimybę visiškai užkirsti kelią vėžiui arba sėkmingai išgydyti jį ankstyvose stadijose.
Prevencinė programa ir ką ji apima
Nuo 2009 m. Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa, skirta 50–74 metų amžiaus gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Pagrindinis programos tyrimas – slapto kraujavimo išmatose testas, atliekamas kas dvejus metus. Jo tikslas – aptikti net nematomus kraujo pėdsakus, kurie gali rodyti ankstyvus pakitimus žarnyne.
„Esant teigiamam slapto kraujavimo testo rezultatui, pacientas siunčiamas gydytojo specialisto konsultacijai ir atliekamas kolonoskopijos tyrimas. Jo metu pagal poreikį gali būti paimamos biopsijos, leidžiančios tiksliau nustatyti diagnozę“, – paaiškina šeimos gydytoja S. Liubinskienė. Svarbu pabrėžti, kad teigiamas testas nebūtinai reiškia vėžį – dažnai randami gerybiniai pakitimai, kuriuos galima pašalinti ir taip sumažinti riziką.
Kada kreiptis net jei nesate programoje
Prevencinė programa turi amžiaus ribas, tačiau amžius nėra vienintelis rizikos veiksnys. „Net jeigu žmogus nepriklauso prevencinės programos amžiaus grupei, tačiau jaučia tam tikrus simptomus arba šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų, būtina nedelsti ir pasitarti su savo šeimos gydytoju“, – sako S. Liubinskienė. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai liga diagnozuojama jaunesniems nei 50 metų žmonėms, todėl svarbu reaguoti į kūno siunčiamus signalus.
Įspėjančios apraiškos, kurių negalima ignoruoti
Yra nemažai požymių, kurie gali signalizuoti apie storosios žarnos pakitimus: pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, dažnesnis tuštinimasis arba užkietėjimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmai ar spazmai, pakitusi išmatų konsistencija, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, mažakraujystė, silpnumas ir nuovargis, pykinimas arba sumažėjęs apetitas.
Pažengus ligai gali atsirasti ir sunkesni požymiai – pilve užčiuopiamas darinys ar žarnyno nepraeinamumas. Gydytoja pabrėžia: „Kurį laiką žmogus gali nejausti visiškai jokių nusiskundimų, todėl profilaktinė patikra tampa itin svarbi.“
Kodėl verta neignoruoti tyrimų
Storosios žarnos vėžys dažnai prasideda nuo polipų – pradžioje nepiktybinių darinių, kurie laikui bėgant gali supiktybėti. Reguliarios patikros metu aptikus ir pašalinus polipus ženkliai sumažėja vėžio rizika. „Ankstyva diagnostika svarbi tuo, kad gali padėti užkirsti kelią storosios žarnos vėžio išsivystymui. Nustačius ligą ankstyvoje stadijoje, gydymas dažniausiai būna efektyvesnis, pacientų išgyvenamumas didesnis“, – atkreipia dėmesį medikė.
Be to, kolonoskopijos metu kartais randami kiti virškinamojo trakto sutrikimai, kuriuos taip pat galima gydyti ankstyvoje stadijoje. Jei diagnozė patvirtinama, gydymas dažnai būna kompleksinis ir reikalauja kelių specialistų komandingo darbo: „Kai kuriais atvejais, deja, pasitvirtina ir vėžio diagnozė. Tuomet pacientui taikomas kompleksinis gydymas, reikalaujantis skirtingų sričių specialistų darbo“, – sako S. Liubinskienė.
Apibendrinant – priklausantiems prevencinei programai neverta delsti. Keletas paprastų žingsnių: nedvejoti kreiptis pas šeimos gydytoją, atlikti slapto kraujavimo testą ir esant reikalui kolonoskopiją gali išgelbėti gyvybę ar užkirsti kelią sunkiai ligai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.