Giraitės ginkluotės gamykla oficialiai paskelbė pradėjusi gaminti antidroninius šovinius, kuriuos pritaikyti siekiama tiek kariuomenės, tiek užsienio partnerių poreikiams. Masinės gamybos startas teoriškai gali būti inicijuotas iš karto, gamyklos vadovo teigimu, tereikia gauti užsakymus – pirmiausia iš Lietuvos kariuomenės, kuri šias kulkas pirmoji išbandė praėjusią savaitę.
Bandymai ir vystymo eiga
Dar pernai spalį gamykla pristatė šovinių koncepciją, remdamasi Ukrainos karo patirtimi ir praktiniais poreikiais. Gruodį buvo gaminami ir testuojami amunicijos prototipai balistinėje laboratorijoje, o šių metų vasarį vykę poligoniniai bandymai su tikrais dronais patvirtino koncepcijos veiksmingumą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas komentavo: „Giraitės ginkluotės gamykla pristato naujus inovatyvius produktus, plečia gamybą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Paskirtis ir kario saugumas
Gamintojai pabrėžia, kad pagrindinis naujų šovinių tikslas – individuali kario apsauga mūšio lauke. „Jų pagrindinis tikslas – individuali kario apsauga mūšio lauke. Šovinys leidžia turėti atskirą šovinių dėtuvę ir esant grėsmei neutralizuoti droną“, – aiškino M. Kurauskas. Tokios amunicijos atsiradimas suteikia galimybę kariui turėti specializuotą dėtuvę ir greitai reaguoti į besikeičiančias oro grėsmes mažais atstumais.
Techniniai duomenys ir kaina
Šoviniai pritaikyti standartiniams NATO 5,56 mm ir 7,62 mm kalibrams. Pagal gamyklos pateiktus duomenis, jie efektyviai veikia 50–100 metrų atstumu, o vieno vieneto kaina siekia apie 2 eurus. Standartinėje kario dėtuvėje tilptų apie trisdešimt tokių šovinių, todėl sprendimas vertinamas kaip praktiškas papildymas tradicinei amunicijai, skirtas konkrečiai dronų neutralizavimo užduočiai.
Gamybos apimtys ir perspektyvos
Įmonė prognozuoja, kad metinė gamyba galėtų siekti apie 5 mln. vienetų – tai sudarytų maždaug dešimtadalį visos gamyklos produkcijos ir generuotų per 10 mln. eurų pajamų per metus. Gamykla tikisi sulaukti užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Čekijos, Estijos, Belgijos bei Izraelio karinių struktūrų.
„Labai viliuosi, kad Lietuvos kariuomenė neužstrigs viešųjų pirkimų pinklėse ir bus viena iš pirmųjų, kuri užsisakys šiuos šovinius karių apmokymui ir rezervų didinimui“, – pridūrė M. Kurauskas.
Siekiant išauginti gamybos pajėgumus, įmonė planuoja investuoti apie 26 mln. eurų antros gamybos linijos statybai. Pastarąjį pusmetį gamykloje buvo įdiegtos pažangios šaudmenų kontrolės ir sujungimo sistemos, taip pat įrengti formavimo presai, leidžiantys pačiai gaminti reikalingas kulkas. Be to, bendradarbiavimas su užsienio įmonėmis ir kalbos su Danijos gynybos pramone dėl šovinių naudojimo dronuose, skirtuose numušti kitus dronus, atveria papildomas eksporto ir technologinio bendradarbiavimo galimybes.
Antidroninių šovinių atsiradimas atspindi besikeičiančius karo taktikos ir gynybos poreikius: modernios priešininkų technologijos verčia ieškoti greitų, pigesnių ir efektyvių sprendimų oro grėsmėms valdyti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.