Demencija dažnai asocijuojama pirmiausia su atminties praradimu, tačiau ligos pradžioje gali išryškėti ir kiti, ne mažiau svarbūs simptomai. Sveikatos specialistai įvardijo du subtilius elgesio ir emocijų pokyčius — nuolatinę prastą nuotaiką ir padidėjusį nerimą — kurie gali būti ankstyvi demencijos signalai. Šių simptomų atpažinimas gali padėti laiku kreiptis į gydytoją ir pradėti išsamesnį vertinimą.
Ką reiškia nuolatinė prasta nuotaika ir padidėjęs nerimas?
Nuolatinė prasta nuotaika reiškia ilgalaikį liūdesį, dažną nusivylimą arba sumažėjusį susidomėjimą anksčiau malonumas teikusiomis veiklomis. Padidėjęs nerimas gali pasireikšti kaip nuolatinis nerimo jausmas, padidėjęs susirūpinimas dėl smulkmenų, dėmesio sutrikimai arba nerimo priepuoliai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie pojūčiai gali pasirodyti netikėtai arba būti nepastovūs — jie gali ateiti ir praeiti, tačiau vyraujantis modelis yra tas, kas turi reikšmę.
Kaip atskirti demencijos požymius nuo kitų psichikos sutrikimų?
Nors depresija ir nerimo sutrikimai taip pat sukelia panašius simptomus, demencijos atveju emociniai pokyčiai dažnai lydi kiti kognityviniai sutrikimai arba neretai atsiranda kartu su elgesio ir asmenybės pasikeitimais. Jei nuotaikos svyravimai arba nerimas yra nauji arba trukdo kasdieniam funkcionavimui ir tuo pat metu pastebimi ir tam tikri kiti simptomai — sumišimas, orientacijos sutrikimai ar sunkumai atliekant įprastas užduotis — reikėtų kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertins, ar problema gali būti demencija, ar tai atskira psichikos sveikatos būklė, kurią reikia gydyti kitaip.
Kas padeda ankstyvai diagnostikai ir kokios yra galimos intervencijos?
Ankstyva diagnozė leidžia planuoti gydymą, pradėti reikiamą pagalbą ir suteikti asmeniui bei jo artimiesiems laiko prisitaikyti. Vertinimas dažnai apima išsamius kognityvinius tyrimus, fizinį ištyrimą, kraujo tyrimus ir, esant reikalui, smegenų vaizdavimo tyrimus. Ankstyvos intervencijos gali apimti medikamentinį gydymą, psichologinę pagalbą, kognityvinės reabilitacijos priemones bei gyvenimo būdo pokyčius: subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, miego higieną ir socialinį įsitraukimą.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į bendresnius demencijos požymius: atminties praradimas; nesugebėjimas planuoti ar spręsti problemų; sunkumai atliekant kasdienes užduotis; laiko ir vietos suvokimo praradimas; sunkumai rašant ar kalbant; nesugebėjimas atsekti įvykio eigos; netinkami sprendimai; socialinis atsitraukimas; nuotaikos ir asmenybės pokyčiai. Kai šie simptomai pasireiškia kartu su nuolatine prasta nuotaika ar nerimu, būtina profesionali konsultacija.
Praktiniai patarimai artimiesiems: stebėkite simptomų modelį ir trukmę, fiksuokite pastebėjimus, skubėkite prie šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto bei nepamirškite, kad depresija ir nerimas yra gydomos būklės. Ankstyvas dėmesys emociniams pokyčiams gali reikšmingai paveikti tolimesnę priežiūrą ir gyvenimo kokybę sergančio žmogaus kasdienybėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.