Pasaulinė diabeto diena minima lapkričio 14 d., šią datą siejant su Fredericko Bantingo, insulino atradėjo, gimimo diena. Insulinas yra gyvybiškai svarbus hormonas, gaminamas kasoje, reguliuojantis gliukozės kiekį kraujyje. Kai jo pusiausvyra arba organizmo atsakas į jį sutrinka, gali išsivystyti cukrinis diabetas. Šiuo metu pasaulyje diabetu serga maždaug 1 iš 11 žmonių, todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius, ankstyvuosius simptomus ir prevencijos galimybes.
Diabeto formos ir kaip jos skiriasi
Egzistuoja dvi pagrindinės cukrinio diabeto formos. 1 tipo diabetą sukelia autoimuninė reakcija: organizmo imuninė sistema atakuoja insuliną gaminančias kasos ląsteles, todėl insulino arba visiškai nebelieka, arba jo gaminama labai mažai. Šios ligos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad vaidmenį gali turėti genetiniai ir aplinkos veiksniai. 1 tipo diabetu serga apie 10 proc. sergančiųjų.
2 tipo diabetas yra daug dažnesnis – apie 90 proc. visų sergančiųjų. Jis prasideda, kai organizmo ląstelės tampa atsparios insulinui: insulinas yra gaminamas, tačiau jo poveikis silpnas, todėl gliukozės koncentracija kraujyje išlieka aukšta. Ilgainiui kasa gali „išsekti“ ir insulino gamyba mažėja. Pastaraisiais dešimtmečiais 2 tipo diabetas vis dažniau diagnozuojamas jaunesnio amžiaus žmonėms dėl nutukimo, fizinio pasyvumo ir nesveikos mitybos paplitimo.
Veiksniai, didinantys riziką
Pagrindiniai rizikos veiksniai: sergamumas diabetu šeimoje, amžius, antsvoris ir nutukimas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas, aukštas kraujospūdis, nėščiųjų gestacinis diabetas bei prasta mityba nėštumo metu. Šių veiksnių kontrolė gali ženkliai sumažinti 2 tipo diabeto riziką – tai reiškia, kad daugeliui žmonių liga yra iš dalies išvengiama.
Įspėjamieji simptomai ir kodėl svarbu ankstyva diagnostika
Svarbu atpažinti ankstyvuosius simptomus: burnos sausumą ir nuolatinį troškulį, dažną šlapinimąsi, nuovargį, lėtai gyjančias žaizdas, dažnas odos infekcijas, regos pablogėjimą, rankų ar kojų dilgčiojimą ar tirpimą.
Daugelis žmonių, ypač tėvų, šių požymių gali nepastebėti arba jų neįvertinti, todėl liga dažnai diagnozuojama per vėlai. Negydomas diabetas gali sukelti rimtas, ilgalaikes komplikacijas: neuropatiją, inkstų nepakankamumą, aklumą, širdies ir kraujagyslių ligas, net amputacijas.
Prevencija, testai ir pagalba
2 tipo diabeto prevencija remiasi gyvenimo būdo pokyčiais: sveika, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir kraujospūdžio bei lipidų profilaktinė stebėsena. Kai yra rizikos požymių, rekomenduojama atlikti paprastus tyrimus – gliukozės kiekio matavimus arba A1C testą. Sveikatos priežiūros specialistai taip pat siūlo sveikatinimo programas, skirtas rizikos grupėms: jose mokoma keisti mitybą, valdyti stresą ir didinti fizinį aktyvumą. Norint dalyvauti tokiuose užsiėmimuose, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.
Atkreipkite dėmesį į savo šeimą ir artimuosius: šeimos nariai gali padėti pastebėti simptomus ir motyvuoti pokyčiams. Atlikite rizikos testą arba pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu – ankstyva diagnostika ir tinkama prevencija gali ženkliai sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Dalmotienė
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.