Lietuvoje tradicija naudoti vaistažoles yra sena, tačiau šiandien daugelis šių žinių prarandamos. VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, žolininkas Marius Lasinskas primena, kad mūsų pievose auga daug vertingų augalų, tarp kurių ypač išsiskiria siauralapis gaurometis. Jo teigimu, žinojimas apie tai, ką rinkti ir kaip paruošti, leidžia panaudoti gamtos dovanas tiek profilaktikai, tiek papildomam gydymui.
Gauromečio savybės ir nauda
Gaurometis liaudies medicinoje vertinamas už priešuždegimines ir virškinimą gerinančias savybes, taip pat jis naudojamas mažakraujystės atvejais. Augalas turi polifenolių, fenolinių rūgščių ir antioksidantų, kurie moksliniu požiūriu gali prisidėti prie ląstelių apsaugos.
„Gaurometis yra gausus polifenolinių junginių, fenolinių rūgčių, turinčių priešvėžinį poveikį. Jis puikus antioksidantas bei analgetikas. Liaudyje jis paplitęs kaip „Ivano arbata“, geriama vietoj juodos ar žalios arbatos. Gauromečio arbatą galima gerti ir šviežią, ir fermentuotą. Užtenka sutrintus lapus uždaryti stiklainyje ir keletą dienų palaikyti ant saulės. Išdžiovinus šiuos lapus, gaunama gardi gauromečio arbata”, – pasakoja doktorantas.
Kur rasti ir kaip atskirti nuo panašių augalų
Renkant žoleles svarbu jas atpažinti ir rinkti tinkamu laiku. „Lietuvoje viename kvadratiniame metre galima rasti 20 ir daugiau vaistažolių – tai ir kiaulpienė, ir dilgėlė, ir gaurometis. Tik reikia žinoti, kada surinkti ir kaip geriausiai jas vartoti”, – teigia M. Lasinskas. Gaurometis dažnai painiojamas su ožkarože, todėl reikėtų žinoti atpažinimo kriterijus.
„Gaurometis mėgsta sausą vietą, jo žiedynas tiesus ir lapai be dantukų, o ožkarožė auga drėgnesnėse vietose, grioviuose, žiedynas šakotas ir lapai su mažais dantukais”, – pasakoja M. Lasinskas. Surenkant augalus svarbu vengti užterštų vietų—šalia kelių ar pramonės objektų—ir rinkti tik neseniai pražydusius, sveikus lapus bei žiedus.
Paruošimo būdai ir receptai
Gauromečio arbatą galima ruošti įvairiai: šviežius lapus užpilti verdančiu vandeniu ar juos fermentuoti ir džiovinti, kas sustiprina skonį. „Arbatas galima daryti ne tik iš gauromečio, bet ir iš įvairių augalų, esančių tiesiai mums po kojomis. Tai ir kiaulpienė, ir dilgėlė, ir garšva. O atėjus rudeniui, nuo peršalimo labai gerai šeivamedžio žiedai. Na, o jeigu dar šalia ir medaus šaukštelį pakabinsime, tai tik sustiprinsime naudingąsias vaistažolių savybes”, – sako M. Lasinskas.
Be arbatos, gaurometis tinka ir kulinarijoje: iš žiedų galima gaminti džemą, o džiovinti lapai – arbatoms vietoje juodosios. Svarbu laikytis higienos ir konservavimo taisyklių: sterili stiklainiai, tinkamas cukraus ir pektino santykis džemei, o medų naudoti kaip natūralų saldiklį po arbatos atvėsimo.
Saugumo pastabos
Nors gaurometis turi daug naudingų savybių, bet prieš pradedant reguliariai vartoti bet kokias vaistažoles rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate vaistus, turite lėtinių ligų, esate nėščia arba žindote. Kai kurie augalai gali sąveikauti su vaistais ar net išprovokuoti alergines reakcijas.
Apibendrinant, atgaivinant tradicijas ir tinkamai naudodami gamtos dovanas, galime sustiprinti imunitetą ir praturtinti kasdieninę mitybą. Svarbiausia – rinkti atsakingai, žinoti augalų ypatybes ir saugiai paruošti namų gynimo priemones.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.