Viduriavimas dažnai laikomas trumpalaike problema, susijusia su suvalgytu netinkamu maistu ar ūmine virusine infekcija. Tačiau pasitaiko, kad skystas tuštinimasis kartojasi arba tęsiasi ilgiau – tokiu atveju reikėtų pagalvoti apie kitokias, lėtines priežastis. Dažnai dėl gėdos ar menkesnio diskomforto žmonės į gydytojus nesikreipia, nors laiku pradėtas ištyrimas gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kas yra viduriavimas ir kaip jis skirstomas
Mediciniškai viduriavimu laikomas dažnesnis nei tris kartus per dieną skystas tuštinimasis. Jis gali būti ūminis arba lėtinis, infekcinis (bakterinis, parazitinis ar virusinis) arba neinfekcinis. Pastarajam priskiriamos įvairios priežastys – nuo dietos ypatumų iki organinių žarnyno ligų. Viduriavimą dažnai lydi papildomi simptomai: pilvo skausmas, pilvo pūtimas, kartais ir gleivės ar kraujas išmatose.
Funkcinės priežastys ir dirgliosios žarnos sindromas
Viena dažniausių lėtinio viduriavimo priežasčių yra funkciniai žarnyno sutrikimai. “Neinfekcinio viduriavimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo mitybos, dietos ypatumų ir žarnyno veiklos funkcinių sutrikimų iki organinių virškinamojo trakto ligų. Vis tik viena dažniausių lėtinio viduriavimo priežasčių yra funkciniai žarnyno sutrikimai – dirgliosios žarnos sindromas su viduriavimu ir funkcinis viduriavimas“, – aiškina gastroenterologė. Šios būklės patogenezė nėra visiškai išaiškinta: svarbūs ir žarnyno motorikos pokyčiai, padidėjęs jautrumas, mikrobiotos ypatumai, jautrumas tam tikriems maisto produktams bei psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip stresas ir nerimas.
Kitos neinfekcinės priežastys
Įvairūs mitybos ypatumai gali skatinti skystą tuštinimąsi: laktozės netoleravimas, dirbtiniai saldikliai (pvz., sorbitolis), gausus kofeino ar alkoholio vartojimas. Taip pat viduriavimą gali sukelti gliuteno netoleravimas, lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, storojo žarnyno piktybinės ligos, lėtinis pankreatitas, endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės funkcijos pokyčiai) ar tam tikri vaistai – antibiotikai, analgetikai, magnio preparatai ir kt.
Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją
„Tik gydytojas gastroenterologas įvertinęs paciento nusiskundimus, jų pobūdį ir atlikęs tyrimus gali nustatyti viduriavimo priežastį ir skirti tolesnį ištyrimą ir [gydymą]. Dažniausiai pradžioje pakanka nesudėtingų tyrimų: bendro ir biocheminio kraujo tyrimo, išmatų tyrimo, išmatų pasėlio“, – pažymi specialistas. Svarbu atkreipti dėmesį į raudonuosius simptomus: kraujavimas iš tiesiosios žarnos, naktinis viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, progresuojantis pilvo skausmas, vėmimas ar pakitimai kraujo tyrimuose (pvz., mažakraujystė). Tokių požymių atsiradimas ypač pavojingas vyresniems nei 50 metų asmenims arba jei šeimoje buvo uždegiminių žarnyno ligų ar storosios žarnos vėžio atvejų.
Gydymas ir gyvenimo kokybė
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties: jei nustatoma uždegiminė žarnyno liga – skiriami priešuždegiminiai vaistai; esant laktozės ar gliuteno netoleravimui – taikomos dietinės korekcijos kartu su dietologo konsultacija; funkcinio pobūdžio sutrikimams dažniausiai skiriamas simptominis gydymas. “Funkcinio viduriavimo ir dirgliosios žarnos sindromo su viduriavimu prognozė yra gera, tiesiog blogina gyvenimo kokybę, todėl pacientai ir kreipiasi – jiems viduriavimas kartojasi, užtrunka, riboja kasdieninę veiklą, vargina pilvo [skausmai].” Dietos ir gyvenimo būdo korekcijos bei tinkamas medikamentinis palaikymas dažnai ženkliai pagerina savijautą. “Kalbant apie funkcines ligas, kai atlikus tyrimus nenustatoma pakitimų, pacientui yra labai svarbu paaiškinti šios ligos atsiradimo priežastis ir ligos prognozę, kuri paprastai yra gera, – tikina dr. L. Mašalaitė.
„Tokiems pacientams skiriamas simptominis gydymas vaistais, mažinančiais žarnyno spazmus, pilvo pūtimą ar stabdančiais viduriavimą. Taip pat svarbu ir dietinės rekomendacijos, todėl pacientai yra nukreipiami dietologo konsultacijai“, – sako gastroenterologė. Laiku kreipusis ir tinkamai gydant, daugeliu atvejų galima pasiekti ilgalaikį simptomų suvaldymą ir pagerinti kasdienį funkcionavimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.