Dažna nuomonė, kad darbas kompiuteriu tiesiogiai gadina regėjimą, neatitinka visos tiesos. Ekspertai teigia, kad svarbiausi veiksniai, lemiančiai akių problemas, yra gyvenimo būdas, darbo aplinka ir kiti sveikatos sutrikimai, o ne pats ekranas kaip toks. Tinkama akių priežiūra, režimas ir aplinkos sąlygos gali reikšmingai sumažinti diskomfortą ir ligų riziką.
Kodėl ekranas ne pirmas kaltininkas
Akių specialistas primena, kad regėjimas priklauso ir nuo paveldimumo, ir nuo kasdienių įpročių. Trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas dažnai perduodami genetiniu būdu, todėl kai kuriems žmonėms akinių ar korekcijos poreikis yra natūralus. Tačiau darbas kompiuteriu pats savaime „akių ligų nesukelia“ – svarbiau, kaip ir kiek ilgai mes dirbame, kokia yra darbo vietos ergonomika ir patalpos mikroklimatas.
„Pakeitus fokusavimo atstumą akis pailsi, tad rekomenduojama ilgiau padirbėjus prie kompiuterio, kelias minutes pažiūrėti pro langą. Svarbi ir santykinė oro drėgmė: esant sausesnėms ar dulkėtoms patalpoms dažnai jaučiamas akių nuovargis ir sausumas, dažniau prasideda akies uždegimai”, – teigia dr. P. Rudalevičius.
Praktiniai darbo prie ekrano patarimai
Norint sumažinti akių įtampą, verta taikyti paprastus įpročius: reguliariai keisti žiūrėjimo atstumą, dažniau mirksėti ir pasirūpinti pakankama oro drėgme darbo vietoje. „Esant įtemptam darbui reikėtų daryti trumpas pertraukas dienos bėgyje. Dirbant valandą ar pusantros kompiuteriu, kuris yra 40-50 cm atstumu nuo akių, reiktų nors 10-15 minučių pertraukos”, – teigia akių mikrochirurgas. Net trumpas atsitraukimas ir žvilgsnis į tolimą tašką leidžia akims atpalaiduoti akomodaciją.
Jaunėjantys akių susirgimai ir sisteminės ligos
Specialistai pastebi, kad akių ligos „jaunėja“ ir tai siejama su bendros sveikatos pokyčiais bei gyvenimo būdu. „Daugėja nutukusių vaikų, gana ankstyvame amžiuje nustatomas cukrinis diabetas, vidutinio amžiaus pacientus ištinka infarkto priepuoliai, daugėja alerginių susirgimų, atsiranda vis daugiau niekada nebuvusių priklausomybių (pvz alinantiems kompiuteriniams žaidimams).
Daugelis sisteminių susirgimų eigoje neigiamai paveikia ir akis”, – teigia akių mikrochirurgas. Tai reiškia, kad akių prevencija turi būti integruota į bendrą sveikatos priežiūrą.
Rūkymas, alternatyvos ir akių sveikata
Rūkymas stipriai didina riziką sirgti akies ligomis. „Cigaretėse pilna visokiausių cheminių medžiagų, kurių priskaičiuojama iki 4000. Tai įvarios dervos, nikotinas, anglies monoksidas, acetaldehidas, amoniakas. Moksliniais tyrimai daugelyje tarptautinių studijų įrodyta, kad rūkymas padidina riziką arba tiesiogiai sukelia kai kurias akių ligas: kataraktą, amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, glaukomą, sausos akies sindromą”, – teigia P. Rudalevičius. „Rūkantiems patarčiau pergalvoti, priimti sprendimą ir atsisakyti šio įpročio”, – teigia dr. P. Rudalevičius. Net alternatyvios priemonės, tokios kaip elektroninės cigaretės, nėra visiškai saugios, nes jose esantis nikotinas sukelia priklausomybę.
Kaip stiprinti regėjimą kasdien
Subalansuotas gyvenimo būdas — tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimo laikymasis — yra kertinės priemonės akių sveikatai palaikyti. Apsauga nuo ultravioletinių spindulių, reguliarūs akių patikrinimai ir greitas reagavimas į diskomfortą taip pat padeda užkirsti kelią rimtesnėms problemoms. Esant nuolatiniams simptomams — sausumui, deginimui ar neryškiam matymui — rekomenduojama kreiptis pas akių specialistą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.