Hepatitas C dažnai vadinamas tyliąja epidemija: virusas gali gyventi organizme dešimtmečiais nepalikdamas aiškių simptomų, kol neatsiranda rimtų komplikacijų. Dabar, kai gydymo galimybės yra itin pažengusios, svarbu žinoti, kaip atpažinti riziką, kada kreiptis tyrimams ir ką daryti, kad išvengtume kepenų cirozės ar vėžio. Žemiau pateikiami pagrindiniai faktai, specialistų rekomendacijos ir praktiniai patarimai.
Kas tai yra ir kiek žmonių serga
„– Hepatitas C. Kokia tai liga?“
„– Daugybę metų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) liepos mėnesio pabaigoje organizuoja hepatitų dieną, nes pasauliniu mastu tai didelė problema. Jeigu pažiūrėtume į oficialią statistiką, pasaulyje yra beveik 200 milijonų, kurie jau yra užsikrėtę hepatitu C, o taip pat yra daugybė žmonių, kurie serga ir hepatitu B. Problema yra labai aktuali ir didelė, o bendrai per metus suskaičiuojama, kad maždaug apie 1,5 milijono žmonių pasaulyje miršta dėl kepenų cirozės ar kepenų vėžio. Šios infekcijos mastas yra labai didelis. Apie tai tikrai verta kalbėti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.”
„– Ar yra žinoma, kiek Lietuvoje žmonių serga šia liga?“
„– Lietuvoje sergančių turėtų būti apie 40-50 tūkst. žmonių. Nors tiksliai ir negalime sakyti, bet maždaug apie 1-2 proc. populiacijos Vakarų šalyse yra užsikrėtę hepatitu C. Analogiška situacija yra ir Lietuvoje.”
Simptomai ir komplikacijos
„– Jūs sakote, kad neturite tikslių duomenų. Ar dėl to, kad ta liga žmonės gali sirgti net patys to nežinodami?”
„– Yra labai nelengva atlikti tikslius tyrimus, bet šioje vietoje tikrai galime būti tikri, nes sergančiųjų skaičius tikrai yra būtent toks. Visų gretimų šalių patirtis rodo, kad maždaug 1-2 proc. žmonių populiacijos serga hepatitu C. Problema yra ta, kaip jūs ir minėjote, kad hepatitas nesukelia praktiškai jokių klinikinių simptomų, kol neišsivysto ligos komplikacijos.”
„– Kaip ji pasireiškia ir kodėl ji yra svarbi?”
„– Hepatito C virusas, patekęs į organizmą, be jokių požymių gali prabūti 10, 20 ar net 30 metų.
Žmogus gali nieko nejausti, kartais gali atsirasti tik nespecifiniai simptomai, pavyzdžiui, nuovargis, tačiau daugelis žmonių po įtemptos darbo dienos gali jaustis labai panašiai. Kol liga nėra pažeidusi kepenų labai daug, požymių praktiškai nėra, o žmonės pas mus labai dažnai kreipiasi tik tada, kai jau išsivysto kepenų cirozė arba kepenų vėžys, kas yra dar blogiau. Tokioje situacijoje mūsų galimybės padėti žmonėms yra daug mažesnės. Jeigu ligą pavyktų nustatyti anksčiau, tikrai būtų daugiau galimybių padėti nugalėti ligą.”
Pažengusios ligos stadijos pasireiškia gelta, padidėjusia pilvo apimtimi dėl ascito, virškinimo trakto kraujavimo ir kitais sunkiais simptomais. Kepenų vėžys gali išsivystyti ant cirozės pagrindo, todėl ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi.
Kam reikėtų tikrintis ir kaip nustatoma liga
„– Dažniausiai požymių nėra. Vienintelis būdas įsitikinti, ar žmogus nėra užsikrėtęs hepatito C virusu, tai atlikti kepenų fermentų tyrimus ir pažiūrėti, ar jie nerodo kepenų uždegimo. Jeigu randamas kepenų fermentų padidėjimas, toks žmogus turėtų būti nukreipiamas gydytojui gastroenterologui arba gydytojui infektologui. Tuomet mes aiškinamės kepenų fermentų padidėjimo priežastis, atliekame specialius tyrimus dėl hepatito C.”
Rizikos grupės: buvę kraujo donorai arba gavę perpylimą iki 1992–1993 m., pacientai, kuriems seniau atliktos didelės operacijos arba invazinės procedūros, asmenys su anksčiau atliktomis nelegalios aplinkos tatuiruotėmis. Taip pat dalis užsikrėtimų Vakarų šalyse siejama su intraveninių narkotikų vartojimu. Jeigu priklausote rizikos grupei, pasitarkite su šeimos gydytoju ir atlikite paprastą kraujo tyrimą.
Gydymas ir prevencija
„– Galime pasidžiaugti, kad turime puikių naujienų. Vienas prestižiškiausių žurnalų medicinos srityje yra aiškiai įvardijęs, kad naujai sukurti hepatito C vaistai yra viena iš didžiausių revoliucijų pastarojo dešimtmečio ligų gydime. Jų pagalba, mes galime išgydyti praktiškai visus hepatitu C sergančius asmenis, jų efektyvumas yra 99-100 proc.”
Šiuolaikiniai tiesioginio veikimo antivirusiniai vaistai gydo per 8–12 savaičių, dažnai be reikšmingų šalutinių poveikių. Jei liga aptinkama cirozės pradžioje, gydymas sėkmingas; pažengus cirozei gali prireikti transplantacijos. Prevencijai svarbu saugi medicininė praktika, vienkartinės priemonės, atsakinga elgsena tatuiruočių ir grožio paslaugų vietose bei aktyvus testavimasis rizikos grupėse.
Jeigu turite abejonių arba priklausote rizikos grupei, nesidrovėkite pasitikrinti – laiku atlikus tyrimus ir pradėjus gydymą, galima išvengti skaudžių pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.