Galvos svaigimas yra dažnai pasitaikanti problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Netikėti trumpalaikiai svaigimo epizodai arba ilgesnės trukmės galvos svaigimas, lydimas pykinimo ar vėmimo, gali reikšti rimtas sveikatos problemas, todėl svarbu į tai atkreipti dėmesį ir kreiptis į specialistus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojos otorinolaringologės Jevgenija Buinickaja ir Silvija Jočinskaitė-Butkienė pabrėžia, kad nors galvos svaigimas dažnai laikomas savarankiška liga, jis gali būti ir kitų ligų ar būklių simptomas.
Galvos svaigimas – dažnas ir gyvenimo kokybę mažinantis reiškinys
Daugelio pasaulio šalių moksliniai tyrimai rodo, kad galvos svaigimu serga apie 15–20 procentų suaugusiųjų. Šis negalavimas ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir mažina darbingumą, apsunkina netgi kasdienes užduotis, taip pat daro neigiamą įtaką nuotaikai bei socialiniam žmonių gyvenimui. Pasak gydytojos Silvijos Jočinskaitės-Butkienės, galvos svaigimas dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie vartoja daug vaistų, taip pat moterims, sergančioms migrena, depresija ar patiriančioms nerimą. Be to, galvos svaigimas gali būti tiek savarankiška problema, tiek kitų ligų simptomas.
Galvos svaigimo rūšys ir priežastys
Gydytojos atskleidžia, kad galvos svaigimą galima skirstyti pagal epizodų trukmę ir poveikį žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, trumpalaikis, kelių sekundžių ar minučių svaigimas, dažnai pasikartojantis ir susijęs su galvos padėties pasikeitimu, gali būti sukeltas otolitų – mažų kristalų vidinėje ausyje – judėjimo. Vidutinių trukmių galvos svaigimas, trunkantis nuo kelių minučių iki kelių valandų, dažnai kyla dėl vestibulinės migrėnos ar psichogeninių priežasčių. Ilgesni svaigimo epizodai, trunkantys nuo kelių dienų iki savaičių, gali signalizuoti apie rimtesnius neurologinius susirgimus, tokius kaip vestibulinis neuronitas, smegenėlių insultas ar išsėtinė sklerozė.
Nuolatinis svaigimas taip pat gali būti susijęs su vaistų vartojimu, abipuse vestibulopatija arba psichogeninėmis priežastimis.
Modernūs diagnostikos metodai
Šiuolaikinė medicina turi efektyvių būdų nustatyti galvos svaigimo priežastis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų skyriuje nuo nedaugelio metų taikomas vaizdinis impulsogalvos pasukimo testas (vHIT), kurį atlieka gydytojos J. Buinickaja ir S. Butkienė. Šis tyrimas remiasi vestibuliniu akių refleksu (VOR), kuris leidžia įvertinti vidinės ausies pusratinių kanalų funkciją bei nustatyti kanalų pažeidimą. Nesuderinus VOR refleksą, akių judesiai būna nesykadininiai, o speciali programa leidžia apdoroti ir vizualizuoti gautus duomenis.
Kitas svarbus tyrimas yra videonistagmografija, kuri leidžia objektyviai įvertinti vestibulinę funkciją. Tyrimo metu akis apšviečiama infraraudonaisiais spinduliais, kurie nematomi pacientui, o akių judesiai filmuojami ir analizuojami. Šis tyrimas padeda tiksliai nustatyti, ar svaigimo priežastis yra labirintų pažeidimas, kuri pusė pažeista ir kiek sunkus pažeidimas.
Diagnostikos svarba ir kompleksinis požiūris
Abi gydytojos pabrėžia, kad galvos svaigimo diagnozė turi būti nustatoma remiantis ne tik vestibuline funkcija vertinančių tyrimų rezultatais, bet ir nuodugnia anamneze, simptomais bei kitų specialistų, pavyzdžiui, neurologų, išvadomis. Taip pat gali būti atliekami klausos tyrimai, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai, priklausomai nuo paciento būklės.
Gydymas ir profilaktinės priemonės
Diagnozavus periferinės kilmės galvos svaigimą, gydytojos rekomenduoja neapsiriboti vien medikamentiniu gydymu, o aktyviai taikyti vestibulinės funkcijos reabilitaciją fiziniais pratimais. Šie pratimai stimuliuoja centrinės nervų sistemos sritis, atsakingas už erdvinę orientaciją, akių judesius ir pusiausvyros stabilizavimą. Vaistai, slopinantys vestibulinę funkciją, turėtų būti vartojami tik esant intensyviems simptomams, pavyzdžiui, pykinimui ar vėmimui, ir tik trumpą laiką – pirmąsias kelias ligos dienas.
Be to, labai svarbu skirti dėmesį bendros organizmo sveikatos gerinimui – reguliariai judėti, laikytis gydytojo rekomenduojamų pratimų, kurie padeda stabilizuoti pusiausvyrą, laikytis bedruskės dietos, kaip pataria gydytojos. Druska gali skatinti skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje ir taip pabloginti pusiausvyros suvokimą.
Sudėtingais atvejais, kai pusiausvyra labai sutrinka, žmonėms patariama naudoti vaikštynes ar lazdas. Taip pat svarbu užtikrinti saugias sąlygas namuose: šviesos jungiklius patogiose vietose, kad naktį būtų išvengta traumų. Gydytojos primena, jog staigus kūno padėties pokytis gali iššaukti ortostatinį svaigimą, todėl rekomenduojama lėtai keisti kūno poziciją.
Apibendrinant, svarbiausia – neatidėlioti vizito pas gydytoją, kai atsiranda galvos svaigimas, nes tik tiksliai diagnozavus negalavimą galima efektyviai grąžinti gerą savijautą ir užtikrinti kasdienį komfortą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.