Saulė kaitina, o organizmas reaguoja sumažėjusiu apetitu, prastu miegu ir bendru silpnumu. Karščio periodu verta pakoreguoti mitybos įpročius ne tik dėl komforto, bet ir dėl sveikatos: tinkamas skysčių vartojimas bei lengvai virškinami produktai padeda palaikyti energiją, termoreguliaciją ir miego kokybę.
Skysčių balansas
Paprastomis dienomis rekomenduojama išgerti apie 6–8 stiklines skysčių, į kurias skaičiuojami ne tik vanduo, bet ir pienas, becukriai gėrimai, arbata ar kava. Reikėtų atminti, kad gėrimai su kofeinu veikia kaip diuretikai, todėl jų vertėtų vartoti saikingai. Vaisių sultys ir tirštieji kokteiliai taip pat suteikia skysčių, tačiau dėl natūralių cukrų jų kiekį reikėtų riboti.
„Mūsų konkretūs poreikiai priklauso nuo amžiaus, svorio, lyties ir fizinio aktyvumo, taip pat ir nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip oro temperatūra ir drėgnumas. Nuo pastarųjų veiksnių priklauso ir tai, kiek vandens organizmas išgarina per odą.“ Šis priminimas svarbus: kiekvienam žmogui reikalingas skirtingas papildomas kiekis karštą dieną.
„Esant aukštai oro temperatūrai ir drėgmei, mūsų oda išgarina daugiau vandens, tai reiškia, kad mes daugiau prakaituojame. Todėl reikia dažniau papildyti skysčių atsargas organizme. Papildomas kiekis priklauso nuo jūsų asmeninių aplinkybių bei nuo to, kaip aktyviai gyvenate.“
Reikėtų žinoti ir apie per didelio vandens pavojų: „Per trumpą laiką išgėrus per daug vandens, inkstai nesugeba palaikyti elektrolitų balanso, todėl kraujas tampa labai skystas. Tai paveikia organizmo funkcijas – pavyzdžiui, turi įtakos kraujospūdžiui.“ Todėl skysčius papildykite reguliariai, o ne staigiai dideliais kiekiais.
Ką pasirinkti valgiaraštyje
Maistas taip pat prisideda prie skysčių atsargų: apie 20–30 proc. dienos skysčių gauname su produktu. Ypač daug drėgmės turi vasariniai vaisiai ir daržovės – braškės, agurkai, cukinijos, salierai, salotų lapai, melionai.
Iš patiekalų gaivumą suteikia lengvos sriubos, troškiniai ir avižinė košė, kurią verta gardinti sezoninėmis žolelėmis.
Ar maistas gali atvėsinti?
Yra įsitikinimas, kad ledai ar šaltas gėrimas greitai atvėsina kūną, tačiau poveikis gali būti trumpalaikis. „Šaltas maistas ir gėrimai gali iš pradžių atvėsinti organizmą, bet jų poveikis trumpalaikis, – sako T. Kerry. – Taip yra todėl, kad organizmui maistą virškinant, kūno temperatūra padidėja. Dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad šaltam maistui ar gėrimui staigiai atvėsinus organizmą, jis tai kompensuoja padidindamas temperatūrą, po kurio laiko jums gali pasidaryti dar karščiau nei prieš valgant ledus!”
Tuo tarpu karšti gėrimai ir termogeniniai prieskoniai skatina prakaitavimą, o prakaitas – natūrali aušinimo priemonė. „Nuo karšto gėrimo kūno temperatūra pakyla, todėl jis nori ją sumažinti, kad per odą išgaruotų daugiau prakaito. Termogeniniai produktai, tokie kaip įvairūs šildantys prieskoniai (pavyzdžiui, aitriosios paprikos), taip pat didina kūno temperatūrą, nes paspartina medžiagų apykaitą. Tai skatina prakaitavimą – o nuo jo organizmas vėsta.“
Kurių produktų vengti ir miego patarimai
Venkite sunkių, daug baltymų, cukraus ar skaidulų turinčių patiekalų, nes jų virškinimas išskiria papildomą šilumą. Mėsai marinavimui tinka citrusų sultys, o grūdų kruopas prieš gaminimą verta pamirkyti – taip lengviau virškinamos. Jei neprailgintumėte skrandžio apkrovos, jūs ir jaustumėtės geriau, ir miegotumėte ramiau.
O miegui: neužmirškite pailsėti ir prieš miegą nenualinti troškulio – užsistatykite stiklinę vandens. Papildomas praktiškas patarimas – šilta guminė šildyklė su lediniu vandeniu patalus atvėsins ir padės lengviau užmigti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.