Įsibėgėjant vasarai ir dirbant darže, svarbu nepamiršti, kad ne tik saulė gali pažeisti odą. Kai kurie lauko augalai – ypač invazinis Sosnovskio barštis – išskiria chemines medžiagas, kurios veikiamos saulės sukelia stiprias odos reakcijas. Dažnai pradiniai simptomai supainiojami su saulės nudegimu arba alergija, tad laiku nepažinus priežasties galima praleisti svarbų gydymo momentą.
Kodėl šis augalas pavojingas?
Žinomiausias pavojus susijęs su Sosnovskio barščio sulčių sudėtyje esančiais furanokumarinais. „Sosnovskio barščio sultyse yra labai stipraus alergeno – furanokumarino. Šis alergenas ypač aktyvus veikiant saulės spinduliams, tad, vos prisilietus prie augalo, jis gali sukelti net trečio laipsnio nudegimą“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė. Šios medžiagos aktyvinamos ultravioletiniais spinduliais: po kontakto ir apšvitinimo oda gali parausti, atsirasti vandeningos pūslelės, o sunkesniais atvejais – ilgai gijančios žaizdos ir pigmentinės dėmės.
Kam reikėtų būti ypač atsargiems
Permainingas oras, kai saulė keičiasi su lietumi, sudaro itin palankias sąlygas tokioms reakcijoms. „Permaininga lietuviška vasara, kai saulė mainosi su lietumi, sudaro labai geras sąlygas augalams sukelti nemalonias reakcijas ant odos. Tokiu metu reikėtų pasisaugoti darže auginamų krapų, petražolių, pastarnokų, morkų lapų, pomidorų, pupelių bei juodųjų serbentų. Šie augalai gali sukelti bėrimus ir niežulį. O jeigu ant odos pastebėjote vandeningas pūsles ir žaizdas, tai jau ne alergija, o nudegintos odos požymiai“, – įspėja vaistininkė. Vaikai ir asmenys su jautria oda yra labiausiai pažeidžiami.
Kaip saugotis ir kaip elgtis po kontakto
Jei planuojate naikinti piktžoles ar dirbti šalia jų, naudokite apsauginius drabužius: ilgomis rankovėmis, storu audiniu, gumines pirštines, akių apsaugą ir aukštus batus. Pašalinant augalus venkite smulkinimo, pjovimo žoliapjove ar genėjimo įrankių, kurie gali išsklaidyti sultis ir sukelti papildomų traumų ar akies pažeidimų.
Jeigu vis dėlto įvyko kontaktas, pirmoji pagalba yra paprasta, bet svarbi: kruopščiai nuplaukite odą muilu ir vandeniu, kad pašalintumėte likusias sultis ir toksinus. „Pasirodžius pūslelėms, nudegintą vietą reikėtų tepti priemonėmis nuo nudegimų. Priežiūrai tinka priemonės su pantenoliu, nuraminti odą padeda alijošiumi papildyti preparatai. Jei pūslės pratrūko ir atsirado žaizda, tuomet ją būtina dezinfekuoti ir uždengti steriliu tvarsčiu“, – paaiškina J. Juodsnukytė. Gelių ar putų pasirinkimas turi atitikti odos tipą – geriausia rinktis nedirgias, drėkinančias formules.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei nudegė didelis odos plotas, atsirado didelės pūslės, prasidėjo infekcija, pakilo kūno temperatūra arba jei žmogus jautė stiprią alerginę reakciją. Tokiais atvejais savigyda gali būti pavojinga – komplikacijos kartais priveda net prie gyvybei pavojingų būklių.
Prevencija ir informuotumas yra geriausi gynybos būdai: pažinimas, tinkama apranga ir greita pirmoji pagalba padės išvengti ilgalaikių pasekmių po kontakto su šiuo pavojingu augalu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.