Prof. Vilmantė Borutaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vadovė, jau daugelį metų tyrinėja mitochondrijų fiziologiją ir ląstelių energetiką bei jų ryšį su Alzheimerio liga. Jos darbai, pelnę pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, atskleidžia, kad nors gyvenimo trukmė daugelyje šalių ilgėja, kartu didėja ir senstančios visuomenės susidomėjimas su senėjimu susijusiomis neurodegeneracinėmis ligomis.
Moksliniai iššūkiai ir ligos mechanizmai
– Tiems, kas turėjo ar turi artimą žmogų, sergantį Alzheimerio liga, labiausiai rūpi, kada bus surasta nuo jos vaistų. O gal jau jų yra, tik Lietuvos jie dar nepasiekia?
– Deja, nors tyrimai tiek pas mus, tiek užsienyje intensyviai vyksta, teigiamo atsakymo į klausimą apie šiai ligai gydyti efektyvių vaistų sukūrimą, kol kas nėra. Mokslininkų pastangos nukreiptos į supratimą, kas vyksta smegenų ląstelėse, kodėl neuronai praranda funkcijas ir miršta. Prof. Borutaitė ir jos komanda tiria pakitusius baltymus, jų agregaciją, neurouždegimines reakcijas ir mitochondrijų disfunkciją – procesus, kurie gali lemti neuronų pažeidimus.
Diagnostika ir ankstyvoji intervencija
– Artimiesiems nepakeliamai sunku matyti, kaip savas žmogus nutolsta, tarsi trauktųsi į nebūtį, galop – ne gyvena, o vegetuoja, kol galiausiai miršta. Skausmo daug, bet vaistų jokių?
Profesorius ir jos kolegos bendradarbiauja su klinikų neurologais, tiria pacientų biologinius skysčius ieškodami biomarkerių – pakitusių baltymų ar kitų žymenų, signalizuojančių apie ligos pradžią. Ankstyva diagnostika yra kertinis žingsnis – ji leidžia laiku taikyti simptomus mažinančias priemones, įtraukti pacientą ir artimuosius į priežiūros planą bei sudaryti sąlygas dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.
Nors šiuo metu vaistų, pilnai slopinančių ligos progresavimą, nėra, egzistuojantys preparatai gali palengvinti simptomus. Taip pat daugėja įrodymų, kad gyvenimo būdo veiksniai (fizinis aktyvumas, sveika mityba, socialinė veikla ir protiniai užsiėmimai) gali sulėtinti pažintinių funkcijų nykimą arba atidėti simptomų pasireiškimą.
Mokslininko kelias ir mokslo ateitis Lietuvoje
Prof. Borutaitė savo mokslinę karjerą pradėjo Lietuvoje, vėliau stažavosi Kembridže ir pelnė tarptautines stipendijas. Grįžusi vadovauti laboratorijai, ji skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir studentų įsitraukimą į tyrimus. Biochemikų rengimas Lietuvoje tampa vis aktualesnis – šie specialistai tiesiogiai nedirba su pacientų gydymu, bet yra svarbūs diagnostikos ir tyrimų grandies dalyviai.
Didėjant senstančios populiacijos daliai, Alzheimerio ligos klausimas taps dar aktualesnis tiek medicinos, tiek socialinės politikos lygmenyje. Investicijos į prevenciją, ankstyvą diagnozę ir mokslo bendradarbiavimą yra būtinos, kad ateityje būtų galima sumažinti ligos naštą pacientams, šeimoms ir visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.