Jaunos studentės atvejis primena, kad net ir atrodo paprasti simptomai — pykinimas, pilvo skausmas ar karščiavimas — gali slėpti retesnes, tačiau svarbias medicinines priežastis. Iš pradžių atliktas bendrasis kraujo tyrimas neatsakė į paciento būklės priežastį, todėl reikėjo išsamesnės diagnostikos ir išsamios anamnezės.
„Studentė po sesijos pasijuto blogai: prasidėjus atostogoms, merginą pykino, pilvo dešinės pusės apatinėje dalyje pasireiškė skausmas, vargino žarnyno spazmai, karščiavimas. Apsilankius pas šeimos gydytoją, jai buvo atliktas bendrasis kraujo tyrimas, tačiau rezultatai nepaaiškino pacientės būklės. Ieškodama pagalbos, mergina kreipėsi į mūsų įstaigą, – pasakoja medicininių tyrimų laboratorijos „Invitro Diagnostika“ direktorė Daiva Kazlauskienė. – Vizito metu, mergina slaugytojai prasitarė, jog dažniausiai maitinasi termiškai neapdorotu maistu, ypač mėgsta vaisius ir daržoves.“
Diagnozė: jersiniozė
Išsamesni laboratoriniai tyrimai leido nustatyti jersiniozės diagnozę. Tai infekcija, kurį sukelia jersinijų bakterijos, dažnai susijusios su netinkamai laikomais ar nepakankamai apdorotais maisto produktais.
„Jersinijos bakterija – liaudiškai vadinama „šaldytuvo“ bakterija – išlieka gyvybinga prie 2–8°C temperatūros apie 5–8 metus, – aiškina D. Kazlauskienė. – Jersiniozės nešiotojai paprastai yra graužikai, kurie užkrečia daržoves ar vaisius, laikomus sandėliuose. Pavojus atsiranda tuomet, kai bakterijomis užkrėstas maistas valgomas neapdorotas aukštoje temperatūroje. Deja, bet pastaruoju metu jersiniozės atvejų daugėja“.
Specifiniai tyrimai ir ankstyva diagnostika
Tokie atvejai pabrėžia rutininių tyrimų ribotumą: bendrasis kraujo tyrimas suteikia pradinę informaciją, tačiau ne visuomet atskleidžia visą problemą. Todėl esant neaiškiems simptomams ar jų tęstinumui, reikalingi specializuoti biocheminiai ir imunologiniai tyrimai.
„Bendrasis kraujo tyrimas yra rutininis, jis parodo, ar žmogus neserga mažakraujyste, kraujo liga, ar nėra infekcijos. Radus jame pakitimus, reikalingi išsamesni biocheminiai kraujo tyrimai. Pastarieji – kartu su imunologiniais – naudojami siekiant išsiaiškinti visų kitų susirgimų priežastis“, – patikslina specialistė.
Kada ir kaip dažnai tikrintis
Profilaktinė sveikatos patikra padeda laiku atpažinti rizikas ir užkirsti kelią ligoms. Šeimos gydytoja pataria apibrėžtas procedūras ir dažnumą, priklausomai nuo amžiaus, lyties ir rizikos veiksnių.
„Tokiais atvejais išmatuojamas paciento ūgis, svoris, arterinis kraujospūdis, regėjimo atstumas. Taip pat atliekami instrumentiniai bei laboratoriniai tyrimai: elektrokardiograma, bendrasis kraujo ir šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgeno tyrimas. Priklausomai nuo paciento amžiaus ir lyties, rekomenduojamųjų tyrimų sąrašas plečiasi. Pavyzdžiui, moterims svarbu atlikti gimdos kaklelio ir krūtų patikrą, vyrams – priešinės liaukos tyrimą. Žarnyno profilaktinė patikra rekomenduotina tiek vyrams, tiek moterims“.
Maistinių medžiagų stoka ir bendri rizikos veiksniai
Be infekcijų, svarbu atkreipti dėmesį į maistinių medžiagų trūkumus, kurie silpnina organizmą ir didina ligų riziką. Tyrimai rodo, kad vitamino D, geležies ir B12 stokos yra dažnos ir gali sukelti reikšmingus sveikatos sutrikimus.
„Dažniausiai pasitaikančios patologijos esant nepilnavertei mitybai – geležies stokos ir vitamino B12 stokos sukeliamos anemijos (mažakraujystės). Esant šioms būklėms, sumažėja darbingumas, pasireiškia nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, jaučiamas oro trūkumas, pacientui krenta svoris, išblykšta oda ir gleivinės, jis gali nualpti. Vit. B12 stokos anemijai taip pat būdingas liežuvio deginimo pojūtis, nervų sistemos pakitimai (lietimo, vibracijos pojūčių susilpnėjimas, pusiausvyros sutrikimai, raumenų silpnumas, prasčiau skiriamos spalvos ir kt.)“, – pasak S.Bieliauskienės.
Prevencija
Infekcijų prevencija susijusi tiek su saugiu maisto tvarkymu, tiek su reguliaria sveikatos stebėsena. Tinkamas maisto terminis apdorojimas, higiena ir kruopštus vaisių bei daržovių plovimas mažina užsikrėtimo riziką.
„Norint užtikrinti vidinę organizmo pusiausvyrą, reikia maitintis reguliariai, nepersivalgyti. Derėtų vengti produktų su pridėtiniu cukrumi, bent kelis kartus per dieną valgyti vaisius ir daržoves, – pataria gydytoja J.Andriuškevičienė. – Sveikai organizmo medžiagų apykaitai svarbus ir pastovus judėjimas: galima rinktis ir mažesnio intensyvumo fizinį krūvį, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą. Taip pat svarbu gerti pakankamą kiekį vandens, – visi mūsų organizmo procesai vyksta vandenyje, todėl jis yra neatsiejamas nuo kasdienio raciono“.
Reguliarūs ir tikslingi laboratoriniai tyrimai kartu su sveiku gyvenimo būdu padeda laiku atpažinti problemas ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.