Per pastaruosius dešimtmečius moksliniai įrodymai tik stiprėjo: ultravioletiniai (UV) spinduliai iš tiesų yra vieni pavojingiausių kancerogenų, o nuolatinis ir nesaugus buvimas saulėje žymiai didina odos vėžio riziką. Pokalbyje su prof. dr. Matilda Bylaitė-Bušinskiene pabrėžiama, kad saulės poveikis odai yra tiek ūmus, tiek lėtinis, o įdegis iš esmės yra odos apsauginė reakcija į žalą, o ne sveikatos ženklas.
– Dermatologai nuolat kartoja, kad nėra sveiko įdegio. Kodėl? Kuo saulė kenkia mūsų odai?
Ultravioletiniai spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR, skatina mutacijas ir gali inicijuoti onkologinius procesus. Kuo šviesesnė odos fototipas, tuo didesnis jautrumas UV žalingam poveikiui. Profilaktiškai svarbu prisiminti, kad net vienas stiprus nudegimas vaikystėje, ypač jei atsiranda pūslės, ženkliai padidina melanoma riziką vėliau gyvenime. Profilaktika turi būti nuolatinė — tik taip galima sumažinti bendrą riziką.
„Pačiomis karštosiomis dienomis labai nemažai žmonių kreipėsi į specialistus, nes jų oda jau buvo pavojingai nudegusi. Odą skauda, ją peršti, galima nudegti iki antrojo laipsnio, kai susidaro pūslės. Stiprūs nudegimai sugadina ne tik atostogas, nuotaiką, bet taip pat kenčia sveikata.“
Be tiesioginės vėžio rizikos, saulė gali provokuoti ir kitus odos sutrikimus: polimorfines reakcijas, fototoksinį dermatitą ar esamų autoimuninių ligų paūmėjimus. Taip pat saulė gali suaktyvinti virusines infekcijas, pavyzdžiui, herpeso židinius. Žmonės, sergantys mastocitoze ar kitomis jautriose odos ligomis, vasarą dažnai patiria paūmėjimus su niežuliu ir pūslelėmis.
Kaip saugotis nuo žalingo saulės poveikio
Yra aiškūs ir praktiški būdai žymiai sumažinti riziką: naudoti plataus spektro apsauginius kremus su SPF 30 arba didesniu, tepant juos likus 20–30 minučių iki buvimo lauke ir kartojant kas dvi valandas bei po maudynių ar intensyvaus prakaitavimo. Renkantis apsaugą, verta pirmenybę teikti apsaugai nuo UVA ir UVB spindulių.
Drabužiai, skrybėlės su plačiu kraštu, akiniai nuo saulės su UVA/UVB filtru ir pavėsis per ryškiausią saulės veikimą (apie 11–15 val.) — tai paprastos priemonės, kurios padeda sumažinti odos pažeidimus. Labai svarbu reguliariai tikrinti apgamus ir odos pakitimus ir esant įtarimams kreiptis į dermatologą. Vaikai ir pagyvenę žmonės turi būti saugomi ypač atidžiai.
Švietimas ir nuolatinis priminimas apie rizikas yra būtini: saulė suteikia malonių pojūčių, tačiau jos poveikis gali turėti rimtų, ilgalaikių pasekmių. Atsakomybė už savo odos sveikatą – mūsų rankose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.