Naujausi analizės rezultatai rodo, kad nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas yra reikšmingas veiksnys, prisidedantis prie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrėjai, remdamiesi dideliais pasauliniais duomenų rinkiniais, nustatė, kad šios maisto grupės trūkumas kasmet koreliuoja su milijonais papildomų mirties atvejų. Tai primena, kad mitybos įpročiai — net nedideli — gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai.
Kuo vaisiai ir daržovės naudingi sveikatai?
Vaisiuose ir daržovėse gausu vitaminų, mineralų, ląstelienos, kalio, magnio bei įvairių antioksidantų. Šios medžiagos prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo, uždegimų mažinimo, cholesterolio valdymo ir žarnyno funkcijų gerinimo. Dėl to gausesnis vaisių ir daržovių vartojimas yra susijęs su mažesne širdies ligų, insulto ir tam tikrų vėžio rūšių rizika.
Rekomenduojami kiekiai ir realybė
Prof. Rimantas Stukas rekomenduoja per parą suvartoti ne mažiau kaip 400 g vaisių ir daržovių, optimalu – apie 600 g. Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja tik apie 250 g per dieną. „Žmonės sako, na kur jau per dieną suvalgysiu daugiau nei pusę kilogramo. Tačiau tai yra vaisiai, ir daržovės. Jei suvalgytumėte nemažus du obuolius, na tai jau kokie 300-400 g ir bus, dar pridedame daržovių ir tas kiekis greit suvalgomas, – teigia prof. R. Stukas.” JAV institucijos rekomenduoja suaugusiesiems 1,5–2 puodelius vaisių ir 2–3 puodelius daržovių per dieną, tačiau realybė rodo, kad tik apie kas dešimtas žmogus tai pasiekia.
Pasauliniai duomenys ir mirtingumo skaičiai
Analizė, remta 2010 metų duomenimis ir pristatyta mitybos mokslų renginyje, parodė, kad menkas vaisių vartojimas prisidėjo prie apie 2 mln. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o menkas daržovių vartojimas – prie maždaug 1 mln. papildomų mirčių. Išsamesni skaičiai rodo, kad menkas vaisių vartojimas kasmet lemia daugiau nei 1 mln. mirčių nuo insulto ir daugiau nei 500 tūkst.
mirčių nuo širdies ligų; menkas daržovių vartojimas prisideda prie maždaug 200 tūkst. mirčių nuo insulto ir daugiau nei 800 tūkst. mirčių nuo širdies ligų.
Regioniniai skirtumai ir rizikos grupės
Duomenys atskleidžia, kad vaisių vartojimas ypač mažas Pietų Azijoje, Rytų Azijoje ir Užsachario Afrikoje, o daržovių – Vidurio Azijoje ir Okeanijoje. Tyrimo autoriai pažymi, kad didžiausias neigiamas poveikis juntamas jaunų suaugusiųjų ir vyrų grupėse, nes moterys dažnai vartoja daugiau vaisių ir daržovių. „Mūsų gauti duomenys rodo, kad žmonės visame pasaulyje turi dėti daugiau pastangų ir vartoti daugiau vaisių ir daržovių”, – sakė viena iš naujausio tyrimo autorių, Medforde veikiančio Tuftso universiteto Friedmano mitybos mokslų mokyklos mokslininkė Victoria Miller.
Praktiniai patarimai ir sveikatos politika
Siekiant didinti vartojimą, verta skatinti prieinamumo priemones: remti sezoninių produktų tiekimą, populiarinti šaldytas ir konservuotas alternatyvas be perteklinio druskos ar cukraus, įtraukti vaisius ir daržoves į vaikų maitinimo programas ir viešąją sveikatą. Kasdieniame gyvenime galima pradėti nuo mažų pokyčių: pridėti daržovių prie pusryčių, rinktis vaisius užkandžiams, ruošti salotas prie pietų ar vakarienės ir planuoti maisto pirkinius pagal savaitės meniu.
Investicijos į geresnę mitybą — tai investicijos į ilgalaikę visuomenės sveikatą. Paprasti ir prieinami sprendimai gali reikšmingai sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, taip gelbėdami gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.