Arterinė hipertenzija — viena dažniausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų. Jos pasekmės gali būti labai rimtos: miokardo infarktas, insultas, inkstų pažeidimai ir ankstyva mirtis. Svarbiausia žinia yra ta, kad daugelis šių komplikacijų yra užkertami ar bent sumažinami tinkamai gydant kraujospūdį ir keičiant gyvenimo būdą.
Kas yra arterinė hipertenzija?
Žinomas kardiologas paaiškina problemas paprastai ir aiškiai:
– Arterinė hipertenzija yra liga, kurios metu padidėja arterinis kraujospūdis, mums labai gerai žinomas rodiklis. Pasaulyje šia liga serga labai daug žmonių. Skaičiuojama, kad apie trečdalį suaugusiųjų serga arterine hipertenzija, o ligos paplitimas didėja senstant. Manoma, kad daugiau nei 60 proc. asmenų, kurie sulaukia 60 metų, serga arterine hipertenzija.
Dauguma mano, kad artimieji, pažįstami mirė nuo miokordo infarkto ar insulto, nes tai yra suprantama, bet medicinoje nėra viskas taip paprasta. O daugelis tokių grėsmingų ligų yra pasekmės negydyto arba nepakankamai gydyto arterinio kraujo spaudimo.
J.Simonavičius
Kaip dažnai reikia matuoti kraujospūdį?
Reguliarus kraujospūdžio matavimas yra paprasta, bet labai svarbi prevencijos priemonė. Ekspertas pataria, kad sveikas žmogus bent kartą per metus turėtų pasimatuoti kraujospūdį, o tie, kurių rodikliai optimalūs (mažiau kaip 120/70 mmHg), gali tai daryti rečiau. Tuo pačiu metu pacientams, kuriems jau skiriamas gydymas arba nustatoma rizika, matavimų dažnumas turi būti padidintas, kartais net kasdien arba kas antrą dieną.
– Arterinį kraujo spaudimą matuotis reikia. Mano asmenine nuomone, kiekvienas žmogus bent kartą per metus turėtų pasimatuoti kraujo spaudimą. Europos kardiologų draugija teigia, kad tie asmenys, kurių spaudimas yra mažesnis nei 120 ir 70, turėtų matuoti kraujo spaudimą kartą per penkerius metus.
Mano asmenine nuomone, kiekvienas žmogus bent kartą per metus turėtų turėti galimybę pasimatuoti kraujo spaudimą. Europos kardiologų draugija teigia, kad tie asmenys, kurių spaudimas yra mažesnis nei 120 ir 70, turėtų matuoti kraujo spaudimą kartą per penkerius metus.
J.Simonavičius
Gyvenimo būdo keitimo svarba ir ko vengti
Pagrindinės nemedikamentinės priemonės, kurios gali sumažinti kraujospūdį ir bendrą širdies ligų riziką, yra druskos suvartojimo mažinimas, kalorijų ribojimas (sveikas svoris) ir reguliarus fizinis aktyvumas. Druska yra vienas reikšmingiausių aplinkos veiksnių, skatinančių kraujospūdžio didėjimą; daug parduotuvėje parduodamų produktų jau turi didelį druskos kiekį, todėl papildomo druskos barstymo rekomenduojama vengti.
Taip pat reikėtų riboti riebų maistą (sviestas, grietinė), greitą maistą ir daug cukraus turinčius produktus. Šie produktai prisideda prie nutukimo, metabolinio sindromo ir cukrinio diabeto rizikos, kurie savo ruožtu didina arterinės hipertenzijos tikimybę.
Be to, svarbu suprasti „baltojo chalato sindromą“: kai kuriems pacientams kraujospūdis gydytojo kabinete būna aukštesnis nei namuose. Tokiais atvejais gydytojas turėtų kartu su pacientu sudaryti matavimų planą, kuris leis tiksliau įvertinti realius rodiklius ir prireikus koreguoti gydymą.
Medikamentai ar įpročių keitimas?
Jei gyvenimo būdo pakeitimai nepakankami, prireikia medikamentinio gydymo. Modernūs vaistai yra saugūs ir efektyvūs; jų vengimas tenkinant tik asmenines nuostatas gali reikšti didelį pavojų sveikatai. Geriausi rezultatai gaunami derinant gyvenimo būdo pokyčius su, esant reikalui, tinkamai paskirtais vaistais.
Prevencijos programos ir reguliarūs patikrinimai leidžia laiku nustatyti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią komplikacijoms. Investicija į profilaktiką visada atsiperka geresne gyvenimo kokybe ir ilgesne trukme be invalidumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.