Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie atvejus, kai keliautojai iš Ispanijos grįžo užsikrėtę čikungunija. Nors ši liga tradiciškai siejama su tropinėmis ir subtropinėmis teritorijomis, Aedes albopictus ir kiti Aedes genties uodai dabar aptinkami kai kuriose Pietų Europos vietovėse, todėl vietinių užkrečiamumo rizika išauga. Keliaujantys turėtų žinoti pagrindines ligos apraiškas, galimas komplikacijas ir prevencines priemones, nes vakcinos nuo čikungunijos šiuo metu nėra.
Kas yra čikungunija ir kaip ji plinta
Čikungunija yra virusinė infekcija, perduodama Aedes genties uodų, dažniausiai Aedes aegypti ir Aedes albopictus, įgėlimu. Virusas priklauso Togaviridae šeimai ir yra jautrus temperatūrai. Nors pirmieji išskirti atvejai aprašyti vidiniame Afrikos regione, per pastaruosius dešimtmečius liga įsiskverbė ir į kai kurias Europos teritorijas dėl kelionių intensyvumo ir klimato pokyčių, palengvinusių šių uodų paplitimą.
Simptomai, inkubacinis laikotarpis ir komplikacijos
Inkubacinis periodas paprastai trunka 3–7 dienas, bet gali svyruoti nuo 1 iki 12 dienų. Ligos pradžia dažnai yra staigi: aukšta temperatūra, intensyvūs sąnarių, raumenų ir galvos skausmai, odos bėrimas. Gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, konjunktyvitas ir vietomis kraujavimas iš nosies ar dantenų. Dauguma pacientų sveiksta per kelias savaites, tačiau kai kuriems gali išlikti lėtiniai, kartais itin skausmingi sąnarių sutrikimai, trunkantys mėnesius ar net metus.
Nors rimtos komplikacijos pasitaiko rečiau, jos gali būti sunkios: meningoencefalitas, miokarditas, kepenų pažeidimai ir kitos neurologinės ar širdies bei kraujagyslių problemos. Todėl ypač svarbu, kad paūmėjimo atvejais medikai žinotų apie buvusias keliones į rizikos regionus.
Prevencija keliaujant ir vietinė kontrolė
Kadangi vakcinos nėra, prevencija remiasi uodų atbaidymu ir aplinkos priemonėmis. Keliautojams rekomenduojama naudoti repelentus, nešioti ilgomis rankovėmis ir kelnių apačia dengiančius drabužius šviesiu paros metu, miegoti kambariuose su kondicionieriumi arba su tinklais langams ir lovoms.
Vaikams iki 3 mėnesių repelentų vartoti nerekomenduojama; jų apsaugai patariama naudoti impregnuotus tinklelius.
Bendruomeninės priemonės apima stovinčio vandens šalinimą, atvirų indų uždarymą bei uodų veisimosi vietų naikinimą, taip pat ir tikslinį purškimą užkrečiamose teritorijose. Nėščiosios ir žmonės su sunkiomis lėtinėmis ligomis turi prieš kelionę pasikonsultuoti su gydytoju dėl rizikos vertinimo.
Kada kreiptis į medikus
Jeigu per kelias savaites po grįžimo iš teritorijos, kurioje yra čikungunija, atsiranda karščiavimas, stiprus sąnarių ar raumenų skausmas, bėrimas arba kiti išvardinti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir informuoti apie kelionės istoriją. Ankstyva diagnostika ir simptominis gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrinti tinkamą priežiūrą.
Atidžiai stebint situaciją, laikantis asmeninės ir visuomeninės higienos bei informuodami keliautojus, galima ženkliai sumažinti vietinio perdavimo riziką. Daugiau praktinių gairių apie apsaugą nuo uodų teikia Europos ir tarptautinės sveikatos institucijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.