Bėgimas yra viena iš dažniausių rekomenduojamų fizinio aktyvumo formų: jis gerina širdies kraujotaką, kvėpavimą, stiprina raumenis ir turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Vis dėlto netinkamai organizuotas krūvis arba ignoruojami kūno siunčiami signalai gali privesti prie rimtų sveikatos problemų. Žemiau aptariame, kokie pojūčiai bėgant yra nenormalūs, kada verta stabtelėti ir kaip saugiai didinti krūvį.
Kada pojūčiai įspėja apie pavojų
Visų pirma svarbu atskirti, kam skirtas jūsų bėgimas: ar tai laisvas judėjimas sveikatai palaikyti, ar intensyvus pasirengimas varžyboms. Laisvas, nepertemptas tempas neturėtų sukelti rimto diskomforto. Jei bėgimo metu pasireiškia stiprus pykinimas, sinkopės, stiprus dusulys ar aštrus skausmas krūtinėje – tai signalai, kurių negalima ignoruoti.
– Ar tokie pojūčiai bėgimo metu kaip pykinimas, dusulys, silpnumas yra normalu? Ar tai ženklai, įspėjantys, kad darome kažką ne taip?
– Svarbu tai, apie kokį bėgimą kalbame. Jei bėgimas bus neintensyvus, tokių bus mažiau. Jei spaudžiame save pasiekti rezultato, visas kraujas mobilizuojamas į dirbančius raumenis, kvėpavimas, širdis dirba visu pajėgumu, todėl gali sutrikti kitų organų veikla. Galime pradėti dusti, akyse mirgėti, raudonuoti, nes būname įkaitę, prakaitavimas būna labai gausus. Gali prasidėti viduriavimas ar pykinimas, jei esame pavalgę. Visas mūsų organizmas gali išsiderinti.
– Tad jei jaučiame tokius pojūčius, vadinasi, per daug iš savęs reikalaujame?
– Jei kalbame apie virškinimo sistemą, yra tam tikros rekomendacijos. Kai žinome, kad bėgsime ir save spausime nubėgti kuo daugiau ar greičiau, prieš bėgimą pavalgyti reikėtų kuo anksčiau. Valgyti reikėtų lengvą maistą, kad žarnyne nebūtų jo per daug prisikaupę. Reikia būti pasikrovus, turime turėti pakankamai angliavandenių atsargų, skysčių. Jei viso šito nėra, didesnė rizika išsivystyti visiems šiems pojūčiams ir patirti daugiau diskomforto.
Vis dėlto, bet kokiu atveju, jei bėgsime peržengdami visas savo ribas ir neklausysime organizmo, patirsime diskomfortą. Net ir patys geriausi pasaulio sportininkai, norėdami pasiekti geriausių rezultatų jį patiria. Rezultatas išspaudžiamas tik atsidūrus už komforto zonos.
Praktiniai patarimai saugiam bėgimui
Jei bėgiate tik dėl sveikatos, jokiu būdu nereikėtų siekti greičio už bet kokią kainą. Diskomfortas turi būti minimalus, o treniruotės – nuoseklios. Pradėkite nuo ėjimo ir trumpų intervalų, pamažu didinkite laiko trukmę ir tempą. Kitas svarbus aspektas – mityba ir skysčių vartojimas: jei krūvis tęsiasi ilgiau nei 45 minutes, reikia atsigerti ir papildyti angliavandenius, kad nesumažėtų gliukozės koncentracija ir nekiltų nualpimo rizika.
– Mūsų skaitytojai dažniausiai nėra profesionalūs sportininkai, todėl, jei nori bėgioti tik dėl savo sveikatos, „plėšytis“ ir jausti diskomforto tikriausiai nereikėtų?
– Taip, būtent. Jei sportuojame tik dėl savo sveikatos, diskomfortas gali būti labai minimalus. Bėgimas neturi būti susijęs su kentėjimu, sveikatai tai yra geriausia. Stipresniems bėgikams, kurie nori pagerinti savo rezultatą ar aplenkti draugą, kaimyną, teks save šiek tiek paspausti ir išeiti iš komforto zonos. Kad pasiektume geresnį nei vidutinį rezultatą, turime pradėti jausti diskomfortą. Tačiau tada atsisveikiname su sveikatingumu ir einame link to sporto, kuriame yra daugiau nemalonių potyrių bei traumų, bet daugiau psichologinio pasitenkinimo.
Stebėkite savo kūną: jei skauda krūtinę, jaučiate skausmą, sklindantį į kairį petį, staiga silpstate ar nuolat jaučiate galvos svaigimą – būtina medicininė apžiūra. Taip pat verta įvertinti individualius rizikos veiksnius: aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį, šeimos anamnezę. Protingas požiūris ir nuoseklus progresas – geriausias kelias ilgai ir saugiai mėgautis bėgimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.