Intensyvi karščio banga, kuri pastarosiomis dienomis smogė Vakarų Europai ir Prancūzijoje nusinešė dešimtis gyvybių, siejama su meteorologiniu reiškiniu, vadinamu „Omega bloku“. Šis reiškinys paaiškina, kodėl karštis užsilaiko virš tam tikrų teritorijų ilgiau nei įprasta, ir kodėl jo padariniai gali būti tokie pavojingi.
Kas yra „Omega blokas“?
„Omega blokas“ pavadintas pagal graikiškos raidės Ω formą — aukšto slėgio masyvas pakyla tarp dviejų žemo slėgio centrų, sudarydamas iškilimą, kuris oro srautams sukuria omega formos trajektoriją. Įprastai reaktyvinė oro srovė (jet stream) perneša orus iš Vakarų į Rytus, tačiau omega bloko metu ši srovė išlinksta ir sulėtėja, o aukšto slėgio sritis „įstringa“ vienoje vietoje.
Kaip tai veikia ir kokios pasekmės
Aukšto slėgio centras susilpnina debesuotumą ir kritulius — dangus išlieka giedras, o saulės spinduliai tiesiogiai įšildo paviršių. Tai lemia staigų temperatūros kilimą, didesnę oro sausumą ir sumažėjusią naktinę aušinimą. Dėl to karščio bangos tampa intensyvesnės ir ilgiau trunkančios: omega blokai dažniausiai trunka nuo 3 iki 10 dienų, bet kartais gali išsilaikyti kelias savaites.
Tokia padėtis ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir socialiai pažeidžiamoms grupėms, kuriems nėra prieigos prie vėsinimo priemonių. Karščio bangos sukelia ne tik tiesiogines sveikatos problemas — širdies ir kvėpavimo takų sutrikimus, šilumos smūgius — bet ir netiesiogines pasekmes, pavyzdžiui, elektros tinklų perkrovą ar maisto saugojimo problemas.
Ryšys su klimato kaita
Mokslininkai dar neturi visiškos vienybės dėl to, ar omega blokų dažnis didėja dėl klimato kaitos, tačiau aišku, kad klimato šiltėjimas padidina karščio bangų intensyvumą ir dažnumą. Šiltnamio dujų emisijos jau sušildė planetą maždaug 1,3 °C nuo ikipramoninio laikotarpio, todėl ekstremalūs įvykiai, įskaitant karščio bangas, tampa karštesni nei buvę be žmogaus įtakos.
Pasak mokslininkų, Europoje karščio bangos gali būti 2–4 °C karštesnės negu būtų buvusios be žmogaus sukeltos klimato kaitos.
Kaip ruoštis ir mažinti riziką
Valstybės ir savivaldybės privalo gerinti perspėjimo sistemas, užtikrinti prieigą prie vėsinimo centrų ir organizuoti socialinę pagalbą pažeidžiamiems asmenims. Ilgalaikėje perspektyvoje būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir investuoti į miestų infrastruktūros prisitaikymą: žaliosios zonos, vėdinimo sistemos, šiluminė izoliacija ir geresnė energetinė nepriklausomybė mažina gyventojų pažeidžiamumą.
Omega blokai — tai priminimas, kad meteorologiniai modeliai gali sustiprinti klimato kaitos keliamas grėsmes. Tinkama visuomenės informacija, sveikatos priežiūros sistemos pasirengimas ir tarptautinis klimato politikos spartinimas gali reikšmingai sumažinti ateities nelaimių mastą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.