Naujoji bronzinė skulptūra „Vilkas“, pastatyta Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje, sukėlė tiek susidomėjimą, tiek diskusijas Vilniaus bendruomenėje. Žmonių reakcijos svyruoja nuo entuziazmo dėl tarptautinio meno indėlio iki abejojimų dėl estetikos, paveldo apsaugos ir finansinių aspektų. Svarbiausias praktinis klausimas – ar skulptūra kelia grėsmę kalno stabilumui – buvo išspręstas aiškiais skaičiais.
Kiek sveria skulptūra ir kodėl tai svarbu
„Bronzinė skulptūra sveria 168 kilogramus“, – nurodo M. Gembickienė. Toks svoris atitinka apie dviejų suaugusių vyrų masę ir, pasak muziejaus atstovų, nėra reikšminga apkrova Gedimino kalno pamatams ar aikštelės dangai. Projektas derintas su atsakingomis institucijomis, o Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija jam davė leidimą. Šis faktas turėtų numalšinti dalį visuomenės baimių dėl nuošliaužų ir papildomų apkrovų paveldo zonoje.
Menas, interpretacijos ir visuomenės reakcija
Italų menininko Davide Rivaltos braižas – natūralistinis, dažnai vaizduojantis pažeidžiamą laukinę gamtą, o ne herojišką monumentalumą. Todėl dalis vilniečių palygino vilką su kitais kontroversiškais miesto objektais ar net ironizavo dėl jo išraiškos. Muziejus pabrėžia, kad kūrinys nėra numatytas kaip tiesioginė kunigaikščio legendos iliustracija: jis sujungia skirtingų miestų ir imperijų mitus, o menininko darbai vertinami užsienyje – nuo 2019 m. jo „Liūtai“ eksponuojami Kvirinalio rūmuose, Italijos Respublikos prezidento rezidencijoje.
Finansai ir ateities planai
Nors oficialiai skelbiama, kad Vilniaus miestui skulptūra nekainavo, visuomenėje lieka klausimų dėl renginių, pristatymo ar eksponavimo kaštų. Muziejus paaiškino, kad projektas įgyvendintas miniint Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-metį, o visas išlaidas dengė Italijos kultūros ministerija ir projekto mecenatas „Vilniaus klubas“. Svarbu, kad po ekspozicijos termino, pasibaigus 2029 m. balandžio 30 d., dovana lieka Lietuvos nacionaliniam muziejui ir papildys jo fondus; kur ji bus eksponuojama vėliau, nuspręs muziejus.
Muziejaus pozicija ir diskusijos laukas
“Muziejus tokias reakcijas vertina kaip natūralią ir svarbią visuomenės dialogo apie paveldo reikšmę, jo interpretavimą ir šiandienos santykį su istorija dalį. Gedimino kalnas – tai gyva kultūrinė erdvė. Suprantame ir gerbiame skirtingas nuomones”, – reziumuoja M. Gembickienė. Šiuolaikinio meno interakcija su paveldu dažnai tampa viešo diskurso dalimi; šiuo atveju diskusija ne tik atskleidė nuomonės skirtumus, bet ir atkreipė dėmesį į paveldosaugos sprendimų skaidrumą bei viešąją komunikaciją apie tokius projektus.
Artimiausiais metais Gedimino kalno lankytojams teks priprasti prie netradicinio kompanjono, o miestui – tęsti dialogą apie tai, kaip derinti tarptautinį meną su vietinės istorijos ir estetikos lūkesčiais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.