Ar tikrai DTL – „gerasis“ cholesterolis – toks nekaltas? Eksperto požiūris į širdies sveikatą

Cholesterolis jau nuo seno yra tapęs viena iš pagrindinių temų kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Žinia apie tai, kad mažo tankio lipoproteinų (MTL) – dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu – perteklius gali sukelti pavojingas arterijų problemas, žinoma plačiai. Tačiau kitas cholesterolio tipas – didelio tankio lipoproteinai (DTL), dažnai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, sulaukia vis daugiau dėmesio, ir ne visada teigiamo.

MTL cholesterolio perteklius yra itin pavojingas, nes šios dalelės linkusios kauptis ant arterijų sienelių ir sukelti apnašų susidarymą, kuris gali užkimšti kraujagysles ir sukelti infarktus ar insultus. Todėl pagrindinis dėmesys visada buvo skiriamas būtent MTL kiečio mažinimui kaip efektyviai širdies ligų prevencijai.

„Gerasis“ cholesterolis nėra toks paprastas, kaip manoma

Tradiciškai DTL buvo laikomas naudinguoju cholesteroliu, nes jis atlieka funkciją, surenkant perteklių cholesterolio iš kraujotakos ir arterijų bei pernešant jį į kepenis, kur jis suskaidomas ir pašalinamas. Tačiau šis „gerojo“ cholesterolio vaidmuo yra sudėtingesnis ir priklauso nuo įvairių DTL dalelių rūšių, kurios skiriasi dydžiu bei forma.

DTL nėra vienoda dalelė – tai dalelių šeima, kurių kiekviena gali turėti skirtingą poveikį sveikatai. Kai kurios DTL dalelės efektyviai šalina cholesterolį, tačiau kitos gali būti mažiau veiksmingos arba netgi nepalankiai paveikti cholesterolio pernašą, pavyzdžiui, grąžindamos jį į kraują ar arterijas, o ne į kepenis.

Genetiniai veiksniai ir medikamentų poveikis

DTL lygis organizme daugiausia priklauso nuo genetinių veiksnių, todėl natūralus jo kiekis yra individualus. Vyrai, kurių DTL mažesnis nei 40 mg/dL, dažniau patiria širdies ir kraujagyslių ligas, tačiau optimaliausiu laikomas lygis tarp 40 ir 80 mg/dL. Vis dėlto, net ir reikšmingas DTL padidinimas medikamentais, pavyzdžiui, cholesterilo esterio pernešimo baltymo (CETP) inhibitoriais, neparodė aiškios naudos mažinant infarktų ar insultų riziką.

2022 metais paskelbtas tyrimas parodė, kad pacientai su labai aukštu DTL lygiu (virš 80 mg/dL) sirgo širdies ligomis ir mirė nuo jų tiek pat dažnai, kiek ir tie, kurių DTL kiekis buvo labai žemas (mažiau nei 30 mg/dL).

Tai rodo, kad DTL kiekis nėra vienintelis ir svarbiausias širdies ligų rizikos veiksnys.

Svarbiausia – MTL kiekio kontrolė

Daktaras Jorge Plutzky, Harvardo filialo Brighamo ir Moterų ligoninės prevencinės kardiologijos direktorius, pabrėžia, kad svarbiausias dėmesys turi būti skirtas MTL cholesterolio kiekiui. Sumažinus MTL kiekį organizme ženkliai sumažėja širdies ligų ir insulto rizika, todėl tiek gydytojai, tiek mokslininkai rekomenduoja aktyviai kontroliuoti šio cholesterolio kiekį.

Optimalu, kad MTL kiekis būtų mažesnis nei 3,85 mmol/l, o kai kurie ekspertai siūlo siekti net dar žemesnių ribų, ypač pacientams, kuriems yra didelė rizika. Tai pasiekiama taikant įvairius gyvenimo būdo pokyčius – sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir, esant reikalui, vartojant medikamentus, tokius kaip statinai.

Kaip elgtis su DTL lygiu?

Nors nemaža dalis DTL lygio priklauso nuo genetikos, sveikas gyvenimo būdas gali šiek tiek didinti šio cholesterolio kiekį. Reguliarus sportas, subalansuota mityba, ypač augalinės kilmės maisto vartojimas, turi teigiamą poveikį DTL. Tačiau svarbu prisiminti, kad būtent MTL kiekio mažinimas yra pagrindinis kelias mažinti širdies ligų riziką.

Šiuolaikiniai gydytojai ir toliau dažnai vadina DTL „geruoju“ cholesteroliu, bet supratimas apie jo sudėtingą vaidmenį nuolat gilėja. Daktaras Plutzky pataria nekreipti per didelio dėmesio į patį DTL skaičių, o labiau susitelkti į visų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių valdymą, kuomet svarbiausias prioritetas išlieka MTL kiekio kontrolė.

Apibendrinant, nors DTL ir turi tam tikrų naudų širdies sveikatai, jis nėra stebuklingas eliksyras nuo širdies ligų. Kompleksinis požiūris, kuris apima tiek MTL mažinimą, tiek sveikus gyvenimo įpročius, yra pats veiksmingiausias būdas išlaikyti širdį sveiką ir sumažinti galimų komplikacijų riziką.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 29 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *