Kintanti mityba ir mažėjantis fizinis aktyvumas daro didelį poveikį visuomenės sveikatai: daug lėtinių ligų prasideda be akivaizdžių simptomų. Laiku atlikti profilaktinius tyrimus gali padėti anksti nustatyti rizikas ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Vidaus ligų gydytojos rekomendacijos padeda susidaryti aiškų tyrimų planą pagal amžiaus grupes ir individualias rizikas.
Kraujagyslių ir kraujospūdžio priežiūra
Padidėjęs arterinis kraujospūdis dažnai vystosi besimptomiai, todėl svarbu jį matuoti reguliariai. Nuo pilnametystės kraujospūdį reikėtų tikrinti kasmet, o norimi rodikliai neturėtų viršyti 130/80 mmHg. Vyresniems nei 40 metų asmenims kraujagyslių pažeidimo rizika ženkliai išauga – dėl to kraujospūdis turėtų būti matuojamas kiekvieno vizito pas gydytoją metu ir ne rečiau kaip 1–2 kartus per metus.
Padidėjęs kraujospūdis ir didelis cholesterolis tarpusavyje didina kraujagyslių pažeidimo riziką: mažėja kraujagyslių elastingumas, todėl vieno sutrikimo korekcija palaiko ir kito kontrolę.
Cholesterolis, gliukozė ir skydliaukė
Cholesterolio koncentraciją kraujyje rekomenduojama tikrinti kasmet pradėjus nuo 35–40 metų, ypač jei yra antsvoris, ankstyvas hipertenzijos pradžia, cukrinis diabetas ar šeiminė hipercholesterolemija. Lipidų tyrimas padeda įvertinti miokardo infarkto ir insulto riziką bei nustatyti gyvenimo būdo ar medikamentinio gydymo poreikį.
Skydliaukės funkciją patartina patikrinti nuo 35 metų, ypač gyvenant jodo trūkumo zonoje. Programiniai tyrimai atskleidžia visapusišką organizmo būklę ir tą pačią dieną leidžia įvertinti, kokio tolimesnio gydymo ar rekomendacijų reikėtų laikytis pacientui.
Tirotropino (TSH) nustatymas padeda aptikti hormonų disbalansą, lemiančius svorio, nuotaikos, miego ir reprodukcinius sutrikimus.
Gliukozės nustatymas veninio kraujo arba gliukozės kiekio nevalgius rekomenduojamas nuo 40 metų, o turint antsvorį ar kitus rizikos veiksnius – anksčiau. Mažėjantis ląstelių jautrumas insulinui didina antro tipo diabeto riziką, todėl ankstyva diagnostika leidžia laiku taikyti prevencines priemones.
Regėjimas, kraujo tyrimai ir lytinė profilaktika
Regėjimą verta tikrintis kas dvejus metus nuo 40 metų, o turintiems kraujospūdžio ar kraujagyslių sutrikimų – kas 1–2 metus.
Šio amžiaus žmonėms be išimties kraujospūdis turėtų būti matuojamas kiekvieno vizito pas gydytoją metu ir ne rečiau nei 1-2 kartus per metus.Glaukomos atvejų jaunėjimas reiškia, kad akispūdį tikrinti verta anksčiau, ypač esant šeiminėms rizikoms.
Bendras kraujo tyrimas svarbus visiems: jis leidžia įvertinti hemoglobino lygį, uždegimo žymenis, geležies ar B12 trūkumą ir kitus parametrus. Ginekologinės profilaktikos dalis – gimdos kaklelio citologinis tyrimas kas trejus metus moterims nuo 25 metų. Vyrams PSA kraujo tyrimas rekomenduojamas nuo 50 metų kasmet, o anksčiau – jei yra šeimos anamnezė ar šlapinimosi sutrikimai.
Profilaktika nėra vienkartinis veiksmas: tai nuolatinis dėmesys gyvenimo būdui, reguliarūs tyrimai pagal amžių ir individualią riziką bei gydytojo rekomendacijų laikymasis. Ankstyvas sutrikimų aptikimas leidžia keisti mitybą, aktyvumo lygį ir prireikus pradėti gydymą, taip sumažinant sunkių komplikacijų riziką ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.