Ašvaganda, kordicepsas, tikrinis blizgutis, liūto karčiai, maca ir kiti adaptogenai bei funkciniai grybai socialiniuose tinkluose dažnai pristatomi kaip natūralūs sprendimai geresnei savijautai. Tačiau „natūralu“ nereiškia „be rizikos“: daugelis tokių produktų gali turėti reikšmingą biologinį poveikį ir sąveikauti su gydytojo paskirtais vaistais. Tai ypač aktualu tiems, kurie vartoja vaistus nuo kraujo krešėjimo, kraujospūdžio, diabeto, imunosupresantus ar skydliaukės preparatus.
„Natūralus papildas nebūtinai reiškia visiškai saugus. Maisto papildai priskiriami maisto produktams, tačiau kai kurios jų sudedamosios dalys gali turėti biologinį poveikį, sąveikauti su vaistais ar sukelti nepageidaujamų reakcijų. Todėl prieš pradedant vartoti adaptogenus ar funkcinius grybus svarbu įvertinti savo sveikatos būklę, vartojamus vaistus ir tai, kokio poveikio tikimasi”, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė.
Kaip papildai gali paveikti vaistus
Mechanizmai, kuriais papilduose esantys junginiai keičia vaistų veikimą, gali būti įvairūs: jie gali slopinti arba skatinti kepenų fermentus (ypač CYP450 šeimos fermentus), keisti vaisto absorbciją, paveikti inkstų eliminaciją arba paties vaisto poveikio tikslinius mechanizmus — pvz., kraujo krešėjimo kaskadą, kraujospūdžio reguliaciją ar skydliaukės hormonų gamybą. Dėl to vienu metu vartojami papildai ir receptiniai vaistai kartais lemia nepageidaujamus simptomus, sumažėjusį gydymo efektyvumą arba padidėjusią komplikacijų riziką.
Su kuriais vaistais nedera?
„Pavyzdžiui, kordicepsas gali sąveikauti su antikoaguliantais, imunosupresantais ar vaistais nuo diabeto. Ašvaganda gali būti nesuderinama su kraujospūdį mažinančiais, kraują skystinančiais ar raminamaisiais vaistais.” Tokios sąveikos gali reikšti didesnę kraujavimo riziką, neprognozuojamus gliukozės svyravimus arba sustiprintą raminamąjį poveikį. Konkretūs pavyzdžiai: reishi (tikrinis blizgutis) gali pailginti krešėjimo laiką, todėl vartojant antikoaguliantus (pvz., varfariną ar naujos kartos DOAK) gali padidėti kraujavimų tikimybė; kordicepsas gali mažinti gliukozės kiekį ir sąveikauti su insulinu ar peroraliais cukraus mažinimo vaistais; o ašvaganda gali keisti skydliaukės hormonų veiklą arba sustiprinti sedacijos efektą, jei kartu vartojami raminamieji.
„Dėl šios priežasties labai svarbu vaistininkui ar gydytojui pasakyti ne tik apie vartojamus vaistus, bet ir apie visus maisto papildus”, – rekomenduoja A. Mačiulskaitė.
Kokybė, dozė ir žaliavos svarba
„Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į kokybės žymenis, aiškiai nurodytą sudėtį ir žaliavos standartizavimą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad didesnė dozė nebūtinai reiškia geresnį poveikį. Perteklinis vartojimas gali padidinti šalutinių reakcijų riziką”, – pažymi ji. Standartizavimas parodo, kad aktyviosios medžiagos kiekis nuoseklus, o patikimi gamintojai pateikia analizės sertifikatus. Prastos kokybės produktai gali būti užteršti sunkiųjų metalų ar turėti netikrus ingredientus.
Praktiniai patarimai saugiam vartojimui
Įvertinkite savo sveikatą ir vartojamus vaistus prieš pradėdami papildus; ypač atsargūs turi būti nėščios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės bei sergantys lėtinėmis ar autoimuninėmis ligomis. „Ašvaganda kai kuriais atvejais gali veikti skydliaukės hormonų aktyvumą. Todėl žmonėms, vartojantiems vaistus skydliaukei ar turintiems skydliaukės veiklos sutrikimų, prieš pradedant vartoti šį papildą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku ir stebėti skydliaukės rodiklius. Tai, kad papildas padėjo draugui ar artimajam, dar nereiškia, kad jis bus tinkamas ir jums”, – įspėja ji.
„Jei žmogus serga lėtine liga, vartoja receptinius vaistus, laukiasi, žindo ar turi autoimuninių sutrikimų, prieš renkantis papildus būtina pasitarti su sveikatos specialistu. Tai nereiškia, kad visi papildai tokiais atvejais negalimi, tačiau sprendimas turi būti priimamas individualiai”, – sako A. Mačiulskaitė. Pradėkite nuo vieno produkto, mažesnės dozės, stebėkite organizmo reakcijas ir neatidėliokite medicininės konsultacijos, jei simptomai neišnyksta.
„Kai kurie adaptogenai dažniau vartojami ryte, nes siejami su energizuojančiu poveikiu, pavyzdžiui, kordicepsas, rodiolė, ženšenis ar maca šaknis. Kiti, tokie kaip tikrinis blizgutis ar ašvaganda, dažniau pasirenkami vakare dėl ramesnės savijautos palaikymo. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė, nes žmonių reakcijos skiriasi”, – teigia A. Mačiulskaitė.
Galiausiai verta prisiminti, kad papildai padeda tada, kai yra pagrįsti poreikiu, o ne naudojami vietoje medicininės priežiūros. „Ilgalaikis nuovargis, energijos stoka, plaukų slinkimas, širdies permušimai, miego sutrikimai ar prasta nuotaika gali signalizuoti apie sveikatos problemas, kurių papildas neišspręs. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju, atlikti tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją priežastį. Kartais žmogui reikia ne dar vieno papildo, o tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo”, – pažymi A. Mačiulskaitė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.