Kasa atlieka tylų, bet gyvybiškai svarbų darbą: gamina virškinimo fermentus ir hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą. Tačiau viena pavojingiausių šio organo ligų – kasos latakinė adenokarcinoma (PDAC) – dažnai vadinama “tyliuoju žudiku”. Daugeliui pacientų simptomai pasireiškia tik ligai pažengus, o gydymo galimybės tokiu atveju yra ribotos.
Ką atskleidžia naujas išmatų testas?
Naujoviškas požiūris siūlo naudoti išmatų mėginius kasos vėžio ankstyvajai diagnostikai. Idėja pagrįsta tuo, kad žarnyne gyvena trilijonai bakterijų, sudarančių mikrobiomą, kuris gali atspindėti mūsų sveikatos būklę. Kadangi kasos dalis, kurioje dažniausiai išsivysto PDAC, yra susijusi su žarnynu, mokslininkai pradėjo tirti, ar žarnyno bakterijų pavyzdžiai gali rodyti ligos žymes.
Tarptautiniai tyrimai, vykdyti keliose šalyse, įskaitant Japoniją, Kiniją, Ispaniją bei vėliau Suomiją ir Iraną, sutiko, kad mikrobiomo profilis sergantiems PDAC pacientams skiriasi. 2025 m. tarptautinis tyrimas rodė, jog sergančiųjų žarnyno bakterijų įvairovė sumažėjusi, o kai kurios rūšys būna peraugusios arba sumažėjusios, palyginti su sveikais žmonėmis. Tai leido sukurti dirbtinio intelekto modelius, atskiriančius sergančius nuo sveikų remiantis tik mikrobiomo duomenimis.
Kaip atliekamas tyrimas ir kokie metodai naudojami?
Mokslininkai panaudojo 16S rRNR geno amplikonų sekvenavimą – metodą, leidžiantį identifikuoti ir suskaičiuoti skirtingas bakterijų rūšis mėginyje. Nors šis metodas yra plačiai naudojamas, naujesnės technologijos fiksuoja visą bakterijų genomo turinį, suteikdamos dar detalesnę informaciją. Tai gali pagerinti testų tikslumą ir net leisti sekti bakterijų plitimo šaltinius.
Be to, dirbtinio intelekto algoritmai sujungia sudėtingus mikrobiomo duomenis ir atranda modelius, kurių žmogaus akis nepastebi. Tokios kombinacijos gali padėti identifikuoti rizikos žymenis dar prieš pasireiškiant ryškiems simptomams.
Privalumai, rizikos ir tolimesni žingsniai
Jeigu išmatų testai būtų patikimai validuoti, tai galėtų tapti neinvazine, plačiai prieinama priemone ankstyvai PDAC diagnostikai.
Ankstyvas nustatymas reikštų didesnes gydymo galimybes ir geresnę prognozę pacientams. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tyrimo ribotumus: mikrobiomas priklauso nuo dietos, antibiotikų vartojimo, geografinės kilmės ir kitų veiksnių, todėl būtina didesnė, įvairių populiacijų patvirtinimo studija.
Prieš taikant testus klinikinėje praktikoje, reikalingi standartizuoti mėginių ėmimo, analizės ir interpretacijos protokolai bei vertinimas dėl klaidingų teigiamų ar klaidingų neigiamų rezultatų. Visgi mikrobiomo tyrimų pažanga ir AI taikymas atveria naujus kelius suprasti vėžio biologiją ir potencialiai suteikia naują instrumentą ankstyvai prevencijai.
_Parengta pagal „The Conversation“ inf._
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.