Vilniuje pasiektas svarbus Nacionalinio stadiono statybų etapas: darbai pažengė toliau nei bet kuris ankstesnis projekto periodas, leidžiantis pirmą kartą aiškiai matyti būsimo komplekso kontūrą ir realų užbaigimo planą. Per beveik keturis dešimtmečius trukusią istoriją tai – reikšmingas fizinis progresas, kuris keičia diskusijas apie tolimesnį projekto įgyvendinimą.
Statybų pažanga ir techniniai darbai
Šiuo metu yra įrengta apie 80 proc. stadiono gelžbetoninių konstrukcijų, jų montavimo darbus planuojama baigti dar šią vasarą. Objekte iki galo įrengti pamatai, suformuotas visas stadiono kontūras, iškilusios pagrindinės tribūnos, matomos visos pagrindinės žiūrovų erdvės bei būsimo stadiono tūris. Lygiagrečiai montuojamos perdangos, formuojamos laiptinės ir praėjimai, kurie užtikrins dešimčių tūkstančių žiūrovų judėjimą renginių metu.
„Šiuo metu jau aktyviai diskutuojame apie vejos kokybę, patogumo žiūrovams užtikrinimą ir pirmąsias rungtynes 2027-ųjų pabaigoje. Nepastatomu laikyto objekto istorija keičiasi – Vilniuje stadionas bus. Ne tik stadionas, tačiau ir visapusiška, integruota sporto bei visuomeninės paskirties erdvė, kuri taip pat auga lygiagrečiai“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Vienas sudėtingiausių etapų – plieninių stogo konstrukcijų montavimas, nuo kurio priklauso stadiono galutinio silueto aiškumas. „Simbolinį ankstesnių projekto statybų slenkstį peržengėme jau įpusėję gelžbetonines konstrukcijas, tačiau tikrasis lūžis, kurio Vilniuje dar nesame turėję, yra pradėti plieninių stogo konstrukcijų montavimo darbai. Tai – vienas iš sudėtingiausių viso projekto darbų etapų, nes didelių gabaritų konstrukcijų montavimą apsunkina ir vėjuotos sąlygos Šeškinės kalvoje. Tačiau būtent šie darbai leidžia pirmą kartą aiškiai matyti galutinį stadiono kontūrą ir įsitikinti, kad stadioną Vilniuje šįkart tikrai turėsime“, – sako „Narestos“ vadovas Tadas Grincevičius.
Ką tai reiškia miestui ir sportui
Stadionas bus ne vien amfiteatras žiūrovams – komplekse numatytos potribūninės erdvės su techninėmis, aptarnavimo ir komercinėmis patalpomis, treniruočių infrastruktūra, VIP zonos ir kitos visuomeninės funkcijos.
Kompleksas apims beveik 19 tūkst. vietų UEFA IV kategorijos stadioną ir papildomus sporto bei renginių objektus. Tai turėtų paskatinti miesto ekonominę veiklą, sukurti darbo vietų statybų ir eksploatacijos etapuose bei pritraukti didesnius sporto ir kultūros renginius.
Taip pat vykdomi inžinerinių tinklų darbai – tiesiami vandentiekio, nuotekų ir kiti reikalingi tinklai. Planuojamas stogo sumontavimas ir pastato užsandarinti iki šių metų pabaigos leis žiemos metu didelę dalį darbų tęsti viduje, spartinant užbaigimo procesą ir mažinant orų bei sezoniškumo įtaką.
Tolimesnis grafikas ir perspektyvos
Numatoma, kad pirmosios rungtynės stadione galėtų įvykti 2027 m. rudenį, o oficialus atidarymas – 2027 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Visą daugiafunkcį kompleksą planuojama užbaigti ir perduoti 2028 m. pradžioje. Sėkmingas šių planų įgyvendinimas priklausys nuo tiekimo grandinių, oro sąlygų bei tolesnio finansavimo ir projekto valdymo kokybės.
Ilgainiui šis objektas turėtų sustiprinti Lietuvos sporto infrastruktūrą, leisti organizuoti tarptautinius renginius ir prisidėti prie sostinės patrauklumo didinimo. Kartu tai reiškia būtinybę koordinuoti transporto, saugumo ir susisiekimo sprendimus, kad renginių metu būtų užtikrinta sklandi publikos judėjimo organizacija ir minimizuoti neigiamas pasekmes vietos gyventojams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.