Žarnyno mikrobiota pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių mokslo ir medicinos tyrimų sričių. Ji ne tik dalyvauja maisto skaidyme, bet ir formuoja imuninę sistemą, gamina biologiškai aktyvias medžiagas ir gali daryti įtaką bendrai sveikatai. Tai ypač aktualu vyresniems nei 50 metų žmonėms, kuriems padidėja rizika susirgti virškinamojo trakto onkologinėmis bei lėtinėmis ligomis.
Mikrobiotos reikšmė ir nauji tyrimai
„Iš tiesų, mikrobiota šiuo metu mokslinėje ir medicinos srityje yra viena iš karčiausių temų per pastarąjį dešimtmetį. Tai susiję su tuo, kad per keletą metų įvyko didžiulė revoliucija mūsų supratime, kas yra mikrobiota. Anksčiau žinojome, kad žmogaus organizme gyvena įvairūs mikroorganizmai, tačiau technologijos tuo metu buvo labai netobulos“, – pradėjo pasakoti LSMU Kauno klinikų gydytojas.
Naujos kartos genetiniai tyrimai leidžia identifikuoti labai mažą kiekį skirtingų mikroorganizmų ir geriau suprasti jų funkcijas. Dabar jau aišku, kad mikroorganizmai žarnyne ne tik prisideda prie maisto medžiagų įsisavinimo, bet ir gamina metabolitus, kurie per žarnyno sienelę patenka į kraujotaką ir veikia visą organizmą.
„Kalbant apie pačią mikrobiotą, reikia pastebėti, kad ji egzistuoja visur: ant kiekvieno kūno paviršiaus, kiekvienoje terpėje, taip pat mūsų žarnyne. Tik dabar iš tiesų pradedame suprasti, ką tie organizmai ten veikia ir kokią įtaką mums daro.Ką žinojome jau seniai – mikroorganizmai padeda skaidyti maisto medžiagas, dalyvauja virškinime, padeda įsisavinti vitaminus“, – sakė prof. Juozas Kupčinskas.
Praktiniai patarimai ir kada kreiptis pas gydytoją
Gastroenterologas pabrėžia, kad svarbu neignoruoti nerimą keliančių simptomų, ypač vyresniems nei 50 metų. Jei kartu su ilgalaikiais funkciniais sutrikimais atsiranda mažakraujystė, nepaiškinamas svorio kritimas, kraujas išmatose ar nuolatinis skausmas — būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba specialistą. Tai gali būti ankstyvieji virškinamojo trakto onkologijos požymiai, kuriuos laiku pastebėjus galima gydyti sėkmingiau.
„Vyresnio amžiaus žmonėms pati pavojingiausia liga iš šių galimų yra virškinamojo trakto vėžys. Jo ankstyvosiose stadijose jokių požymių nepamatysime, susergama netikėtai, atvykstama jau vėlyvosiose stadijose. Be to, norisi priminti, kad veikia storosios žarnos patikros programa. Kiekvienas žmogus, kuris kreipiasi į šeimos gydytoją ir kuriam yra vir 50 metų turi pasiteirauti šios programos“, – sakė profesorius.
Be to, specialistai rekomenduoja vengti neracionalaus antibiotikų vartojimo, nes jie skurdina mikrobiotos įvairovę. Taip pat verta laikytis subalansuotos mitybos: mažinti perteklinį kalorijų kiekį ir vartoti daug skaidulinių medžiagų — daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų.
„Norint užtikrinti geresnę žarnyno veiklą reikia vadovautis dviem principais. Pirmas – saikas, nes jei turėsime kalorijų perteklių, jis išbalansuos mūsų žarnyno mikrobiotą. Antras principas – maistas turi būti įvairus, jame turi vyrauti skaidulinės medžiagos, daržovės, vaisiai“, – patarė LSMU Kauno klinikų gydytojas.
Galiausiai, reikia kritiškai vertinti internete skelbiamus „greitus“ receptus sveikatai gerinti ir konsultuotis su specialistais. Tinkama prevencija, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir atidumas simptomams yra geriausias būdas apsaugoti save, ypač sulaukus 50 ir daugiau metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.