Rusijoje sparčiai daugėja pranešimų apie atvejus, kai jauno amžiaus vyrus į karinę tarnybą stumia ne tik ekonominiai svertai ar patriotinis spaudimas, bet ir atviros prievartos priemonės. Tinklalapiai ir teisėsaugos šaltiniai praneša, kad karinių komisariatų darbuotojai dažnai bendradarbiauja su policija: sulaikoma gatvėje, prie darbo vietos ar tariamai tikrinant dokumentus suviliojami vyrai, kuriems vėliau grasinama, mušama arba siūloma pasirašyti sutartį po smurto.
Prievarta ir manipuliacijos
Žmonių teisių gynėjų ir liudininkų pasakojimai atskleidžia sistemingas taktikas: grasinimai suimti, pažadai „įteisinti“ arba net užuominos apie narkotikų pakišimą. Tinklaraštininkas Stanislavas Morozovas ir kiti šaltiniai teigia, kad daugelis sutiko pasirašyti sutartis tik prasidėjus grasinimams, jog policija jiems „pakiš“ narkotikų. Tokios praktikos patvirtina baimę laisvai atsisakyti stoti į kariuomenę ir atskleidžia platesnį administracinį spaudimą, nukreiptą į regionus, kuriuose savanorių trūksta.
Pinigai nebeatneša rezultatų
Maskva mėgino skatinti savanorišką stojimą didelėmis piniginėmis premijomis – kartais didesnėmis nei metinis atlyginimas. Už kiekvieną į komisariatą atvestą asmenį šiose programose pasiūlomas atlygis – apie 100 tūkst. rublių (apie 1,3 tūkst. JAV dolerių). Vis dėlto, dėl fronto sąlygų pavojingumo ir pranešimų apie itin aukštas žūties rizikas, tokios finansinės paskatos tapo mažiau veiksmingos. Kai „pinigai nebepadeda“, kaip teigia analitikai, prasideda griežtesnės priemonės: prievarta, manipuliacijos ir bendradarbiavimas su teisėsauga.
Regionai ir institucinis spaudimas
Operacijos apima įvairias sritis ir miestus: Tatarstaną, Amūro ir Jaroslavlio sritis, taip pat Kalugą, Voronežą ir Archangelską. Ten veikiantys karinių komisariatų darbuotojai, pasak liudininkų, taiko tiek atvirus sulaikymus, tiek subtilias spaudimo formas. Žmonių teisių organizacijoms ir nepriklausomiems žurnalistams tampa sunkiau patikrinti visus atvejus dėl informacijos blokavimo ir baimės liudytojų pusėje.
Galima nauja mobilizacija ir politinės pasekmės
JAV pareigūnai mano, kad tokios praktikos jau padėjo didinti karių srautus į frontą, tačiau to nepakanka rimtiems lauko laimėjimams.
Kremlius esą svarsto galimybę rengti dar vieną priverstinės mobilizacijos etapą, galimai po parlamento rinkimų. Ekspertai įspėja, kad toks žingsnis turėtų didelę politinę kainą ir galėtų provokuoti pasipriešinimą ar net neramus visuomenėje.
„Kai tik man duos ginklą, nušausiu tuos, kurie mane mobilizavo“, – tvirtino Rusijos atsargos karininkas Dmitrijus Roginas.
Šiuo kontekstu svarbu stebėti tarptautinių organizacijų ir žurnalistų pranešimus apie galimus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat atidžiai registruoti liudininkų parodymus. Tokios priemonės gali būti esminės siekiant atskleisti sistemingą prievartą ir skatinti tarptautinį atsaką į priverstines mobilizacijos praktikas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.