Kas yra vėjaraupiai ir kaip plinta
Vėjaraupiai yra ūminė virusinė, ypač užkrečiama liga, kuriai būdingas karščiavimas ir odos bei gleivinių bėrimas. Ligą sukelia Varicella zoster virusas. Užsikrečiama oro lašiniu būdu, tiesioginio kontakto metu liečiant bėrimus bei per placentą, o infekcijos šaltinis — vėjaraupiais ar juostine pūsleline sergantis žmogus. Sužinojus apie plitimo mechanizmus, lengviau suprasti prevencijos priemonių svarbą uždarose patalpose ir kolektyvuose.
Simptomai ir eiga
„– Kokie simptomai?“
„– Ligos pradžia ūmi. Ligos pradžioje gali atsirasti bendras silpnumas, raumenų skausmai, karščiavimas, kuris dažniausiai trunka nuo 3 iki 5 dienų. Odoje atsiranda dėmelės, kurios greitai virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Vėliau pūslytės subliūkšta, sprogsta, džiūsta ir pasidengia šašu. Vėjaraupiams būdinga, kad tuo pačiu metu yra skirtingų bėrimo elementų. Dažniausiai, bėrimai pradžioje atsiranda ant liemens, krūtinės srityje, vėliau išplinta visame kūne, veide, galvos plaukuotoje dalyje, gali būti ir gleivinėse (burnos, akių, lyties organų). Būdinga ir tai, kad bėrimų nebūna padų ir delnų srityje. Išbertas vietas paprastai niežti. Beria apie 5 dienas.
Inkubacinis periodas – nuo 11 iki 21 dienos. Užkrečiamas žmogus gali skleisti virusą prieš bėrimų atsiradimą ir iki 5 dienų po paskutinio bėrimo. Įgimti vėjaraupiai gali būti diagnozuojami naujagimiams, jei mama sirgo netrukus prieš gimdymą arba po jo.
Gydymas ir praktinės rekomendacijos
„– Koks gydymas?“
„– Kadangi vėjaraupius sukelia virusas, lieka tik simptominis gydymas. Svarbiausia, užtikrinti odos higieną. Pastaruoju metu dažantys dezinfektantai (pvz., briliantinė žaluma) nerekomenduojami. Odos niežuliui mažinti dažnai skiriami antihistamininiai vaistai. Karščiavimui sumažinti naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu nepamiršti, kad sergantis asmuo turi gerti daug skysčių.
Priešvirusiniai vaistai rutiniškai neskiriami, nebent ligos forma sunki, serga nėščioji, imunosupresines būkles ar lėtines ligas turintys asmenys. Visais atvejais, būtina gydytojo konsultacija.”
Izoliacija paskutinėmis inkubacinio periodo dienomis ir viso sirgimo metu padeda sumažinti plitimą. Virusas greitai žūva ultravioletiniuose spinduliuose, todėl uždarose patalpose rizika didesnė nei lauke.
Skiepai: ar verta?
„– Ar verta nuo vėjaraupių skiepytis?“
„– Skiepytis verta, kadangi vakcina padeda išvengti sirgimo ir komplikacijų, taip pat skiepai apsaugo nuo sirgimo juostine pūsleline.
Vakcina yra gyva ir labai efektyvi. Po vakcinacijos retai pasitaiko susirgimų, o jei žmogus ir susirgtų — ligos eiga dažniausiai būna lengvesnė ir komplikacijų tikimybė žymiai mažesnė. Rekomenduojama skiepyti anksčiau nesirgusius, turinčius lėtinių ligų, suaugusius, kurie dirba sveikatos priežiūros įstaigose, bei visus, kurių kontaktas su sergančiais yra didelis. Nėščiosios vakcinuotis negali.
Komplikacijos ir rizikos grupės
Vyresniems suaugusiesiems ir imunodeficito turintiems asmenims vėjaraupiai dažnai sunkesni: gali kilti odos ir poodžio bakterinės infekcijos, plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, širdies raumens ar inkstų uždegimai, kraujo infekcijos ir nervų sistemos pažeidimai, pavyzdžiui, vėjaraupinis encefalitas. Todėl svarbu stebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją laiku.
Išvados ir patarimai
Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas, tačiau retais atvejais galima pakartotinė infekcija. Lietuvoje kasmet registruojama apie 15–16 tūkstančių atvejų, daugiausia rudenį ir pavasarį, dažniausiai vaikų iki 4 metų grupėje. Skiepai sumažina ligos naštą, apsaugo rizikos grupes ir mažina komplikacijų tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.