Atopinis dermatitas yra lėtinis odos uždegimas, kuris daugeliui pacientų virsta nuolatiniu kasdienybės palydovu. Lietuvoje apie ligą visuomenė informuota nepakankamai, o gydymo naujovės dažnai nepasiekia sergančiųjų. Naujai įsteigta pacientų asociacija atkreipia dėmesį į kompensavimo spragas, psichologinę naštą ir būtinybę plėtoti švietimą bei prieinamą gydymą.
Pacientų organizacija ir gydymo kompensavimo problemos
Prieš kelias savaites įkurta Atopinio dermatito pacientų asociacija vienija sergančiuosius ir jų artimuosius, siekiančius viešinti problemas, susijusias su vaistų kompensavimu ir gydymo kokybe. „Pradėjome veiklą nuo problemų su vaistų kompensavimu. Tada pradėjau bendrauti su kitais pacientais ir pamatėme, kad yra ir daugiau problemų – reikia daugiau komunikuoti apie šią ligą, supažindinti su gydymu, nes kartais atopinis dermatitas yra tiesiog nuvertinamas. Nors problemų daug, tačiau jų nei valdininkai, nei gydytojai nesprendžia, nes tai ne jų prerogatyva. Tai yra dalykas, kurio turime imtis patys“, – pasakojo asociacijos prezidentas Povilas Sidaravičius.
Šiuo metu sudėtingiems suaugusiųjų atvejams kompensuojami daugiausia sisteminiai gliukokortikoidai, kurie nėra skirti ilgalaikiam naudojimui ir turi rimtų šalutinių poveikių. Biologinė terapija, kuri pasaulyje gerokai pagerina gyvenimo kokybę sergantiesiems, mūsų šalyje dažnai nėra kompensuojama.
Rizikos ir gydymo pasekmės
Situaciją pacientas aiškina drastiškai: „Sunkia atopinio dermatito forma sergantys pacientai priversti naudoti tuos vaistus, kurie kenkia kaulams, akims, širdžiai. Galiausiai jie nebegali suvaldyti ligos šiais vaistais, nes jie jau paveikė organizmą. Be to, šie preparatai gali būti naudojami trumpai, tik užgesinti gaisrą. Tad tu negali išardyti gaisravietės ir lieka nuolat rusenantis vidinis uždegimas, kuris vėl įsiliepsnoja. Kai kurie tyrimai rodo, kad trumpą laiką šiuos vaistus vartojusių pacientų būklė tampa sunkesnė.
Tad besigydantys dabar kompensuojamais vaistais tampa beginkliais, bejėgiais apsiginti. Trumpai tariant – žmogus kankinasi. Kai yra galimybė išspręsti šią problemą, dabartinė situacija yra neadekvati ir nepriimtina“, – dabartinę situaciją pristatė P.
Sidaravičius.
Kas išprovokuoja paūmėjimus?
Dermatovenerologė paaiškina, kad atopinis dermatitas priklauso nuo daugialypių veiksnių: genetika, imuninės sistemos pakitimai ir sutrikusi odos barjero funkcija. „Tai – lėtinio pobūdžio liga, su kuria žmogui tenka gyventi labai ilgai. Didelę reikšmę jos atsiradimui turi ne tik pakitęs imunitetas, sutrikusi odos apsauginė funkcija, bet ir genetika – jei giminėje yra sergančių atopiniu dermatitu, didesnė tikimybė ja susirgti ir pačiam. Sergant niežti odą, ji išsausėja, atsiranda atviros žaizdos, o tai veikia gyvenimo kokybę – nuotaiką, miegą, darbingumą“, – pasakojo dermatovenerologė.
Paūmėjimus gali išprovokuoti namų dulkių erkių alergenai, gyvūnų kailis, žiedadulkės, staigūs temperatūros pokyčiai, drėgmės svyravimai ar kosmetikos ingredientai. Dėl šios priežasties svarbu individualiai nustatyti trigerius ir derinti aplinkos kontrolę su tinkama odos priežiūra.
Psichologinė našta ir kas svarbu toliau
Prof. Gediminas Navaitis pabrėžia ligos įtaką socialiniam gyvenimui: „Liga sukelia diskomfortą, kai ne taip malonu pasirodyti viešose vietose, kai reikia pridengti kūną. Pavyzdžiui, vasarą visi traukia prie jūros ar ežero, o sergant šia liga žmonės to drovisi, iš jų tai yra atimama. Kiekvienas gali įsivaizduoti, kaip jaustųsi, jei vasarą būtų uždrausta būti prie vandens. Veikiausiai smagu nebūtų, išgyventume stresą, kuris savo ruožtu silpnina imunitetą, o tai sergantiems atopiniu dermatitu sustiprina ligą. Tai lyg užburtas ratas“, – pasakojo profesorius.
„Galime ir nekalbėti, bet nekalbėjimas niekada nepadėjo įveikti ligų. Nes jos įveikimui pasitarnauja ne tik medikų pastangos, bet ir tam tikras visuomenės supratingumas, kuris padeda tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems“, – įsitikinęs G. Navaitis. Todėl būtina šviesti visuomenę, plėtoti prieigą prie modernių gydymo galimybių ir stiprinti pacientų teises bei paramą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.