Remiantis atliktais tyrimais, apie 20–22 proc. moterų teigia niekada nepatyrusios orgazmo. Tokia statistika kelia ne tik socialinius, bet ir medicininius klausimus: ar orgazmo nebuvimas yra vien tik psichologinė problema, ar tai gali būti ir rimtų sveikatos sutrikimų požymis. Straipsnyje apžvelgiame pagrindines priežastis, mitus ir gydytojų rekomendacijas.
Kontekstas ir kultūrinis fonas
Psichiatras seksologas Viktoras Šapurovas pažymi, kad auklėjimas ir visuomenės normos daro didelę įtaką moterų santykiui su savo kūnu bei seksualumu. „Tėvai augindami dukrą paprastai sakydavo, kad ji tik neparneštų vaikelio. Buvo toks auklėjimas, kuris riboja, draudžia, neleidžia.
Dabar žmonės laisvėja. Kadangi seksas tradiciškai vertinamas kaip vyrų kompetencijos dalis, moterys patiria daugiau gėdos jausmo, labiau varžosi, vengia demonstruoti savo džiaugsmą. Vyrams gali taip ir likti neaišku – moteris lyg ir patyrė orgazmą, tačiau jį visiškai paslėpė”, – kalbėjo gydytojas.
Socialiniai mitai, filmų vaizdiniai ir neadekvačios lūkesčių normos formuoja nerealistiškus standartus. Dėl to dalis moterų gedi kalbėti apie savo patirtis arba bijo kreiptis pagalbos, manydamos, kad problema yra „gėdinga“ ar „nenormalu”.
Psichologinės priežastys ir susiję veiksniai
Seksologas atkreipia dėmesį: „20 porc. moterų net ir labai besidžiaugiančios mylėjimųsi, nepatiria orgazmo, bet tai yra dėl jų ypatingumo. Kai kurios moterys motiniškai globoja savo vyrus, jos džiaugiasi savo vyro pasitenkinimu, džiaugsmu su ja mylėtis. Pačios orgazmo nepasiekia, bet pasiekia taip vadinamą plato lygį. Tai aukštas susijaudinimo lygis, bet nepasiektas orgazmas”. Stresas, santykių problemos, žema savivertė ir traumos gali blokuoti orgazmą arba sumažinti malonumo intensyvumą.
Fizinės priežastys: nuo anatomijos iki ligų
Ginekologė Raminta Baušytė aiškina, kad orgazmas yra kompleksiškas reiškinys, apimantis nervų sistemą ir smegenis: „Iš tiesų populiarų orgazmo skirstymą į vaginalinį ir klitorinį girdime labai dažnai.
Jis atsiradęs nuo senų laikų, kai dar nebuvo apibrėžta ir išnagrinėta tiek vyro, tiek moters orgazmo pajauta. Tačiau iš tikrųjų orgazmas prasideda smegenyse ir išplinta po visą nervų sistemą bei visą kūną. Jis nėra vaginalis, klitorinis ar kitoks. Tai yra viso organizmo raiška,” – pasakojo R. Baušytė.
Fiziologinės priežastys gali apimti endokrininius sutrikimus, ginekologines infekcijas, vaistų poveikį, lėtines ligas, nuovargį ir net onkologinius susirgimus. „Taip pat gali būti ir onkologiniai susirgimai, gimdos kaklelio vėžys, kiaušidžių navikai. Vienas iš skundų būna skausmas, atsiradęs lytinių santykių metu. Tikrai nereikia numoti ranka į šį prasidėjusį skausmą, ypač jei iki tol viskas buvo gerai”, – įspėja ginekologė.
Ką daryti ir kada kreiptis pagalbos
Nesvarbu, ar problema yra psichologinė, ar fiziologinė, specialistai vieningai akcentuoja, kad nereikėtų delsėti. „Geriau eiti pasitikrinti net jei ir nesergi, negu numoti ranka. Mes, ginekologai, tam ir esame, jog kalbėtume su moterimis šiomis temomis ir jos ateitų su savo skundais pas mus, o neieškotų informacijos kažkur kitur”, – apibendrino gydytoja. Ankstyva konsultacija padeda nustatyti priežastis ir parinkti tinkamą gydymą arba psichoterapinę pagalbą.
Svarbu skatinti atvirą dialogą poroje, mažinti stigma, domėtis savo kūnu ir, prireikus, nesidrovėti kreiptis į specialistus — tai yra pirmieji žingsniai geresnės seksualinės sveikatos link.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.