Glaukoma yra viena iš dažniausių regos praradimo priežasčių pasaulyje. Specialistų skaičiavimais, ligos paplitimas didėja – iki 2020 m. apie 76 milijonai žmonių sergs glaukoma, o milijonai gali prarasti regėjimą, jei liga bus nepastebėta ar negydoma laiku. Svarbu suprasti, kad glaukoma ilgą laiką gali likti besimptomė, todėl reguliarūs akių patikrinimai yra gyvybiškai svarbūs.
Kas yra glaukoma?
Glaukoma – tai grupė ligų, kurioms būdingas regos nervo pažeidimas. Dėl to palaipsniui mažėja akiplotis ir blogėja regėjimas, dažnai abiejose akyse skirtingu greičiu. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad glaukoma visada siejama su padidėjusiu akispūdžiu, tačiau tai nėra visiška tiesa: glaukoma gali vystytis ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.
Kaip atpažinti ir kokie yra simptomai?
Pradinėse stadijose glaukoma dažnai nepasireiškia jokiais aiškiais pojūčiais, todėl daugelis sergančiųjų ilgą laiką nežino apie ligą. Vis dėlto yra tam tikri požymiai, kurie turėtų įspėti: „Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją, skundžiasi akių perštėjimu, jausmu, lyg akys būtų pripiltos smėlio.” Taip pat žmonės gali pastebėti, kad vakare akys tampa sunkios, skauda žiūrint televizorių arba jos greičiau pavargsta dirbant prie kompiuterio. Vystantis ligai, pacientams sunkėja orientacija aplinkoje, jų akiplotis lėtai susiaurėja, o vaizdas gali atrodyti tarsi matomas „pro vamzdį”.
Prevencija, diagnostika ir gydymas
Pirmasis žingsnis – reguliarūs akių patikrinimai, ypač vyresniame amžiuje arba esant rizikos veiksniams (cukrinis diabetas, kraujagyslių ligos). Diagnozei nustatyti reikalingi keli tyrimai: akispūdžio matavimas, akiplotės tyrimas, regos nervo būklės vertinimas ir rimtesniais atvejais optinės koherentinės tomografijos (OCT) tyrimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad akispūdis svyruoja per parą ir dažnai kyla naktį, todėl vienkartinis matavimas poliklinikoje gali neatspindėti tikros situacijos.
Gydymas gali būti medikamentinis (akispūdį mažinančios akių lašų terapijos), lazerinis arba chirurginis. Gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti tai, kas likę iš regėjimo. Deja, jei regos nervas jau žuvęs, jo atstatyti neįmanoma, todėl ankstyva diagnostika ir savalaikė gydymo pradžia yra kertiniai dalykai.
Mitus paneigia ekspertė
Prof. Ingrida Janulevičienė pabrėžia: akispūdis yra tik vienas iš rizikos veiksnių; glaukoma gali vystytis ir naktį, kai akispūdis įprastai būna didesnis, o sisteminis kraujo spaudimas – mažesnis. Ekspertė ragina pacientus nelaukti: pajutus pirmuosius simptomus ar priklausant rizikos grupei, būtina kreiptis į akių ligų specialistą. Laiku pradėtas gydymas gali ženkliai sumažinti aklumo riziką.
Visuomenės švietimas taip pat svarbus: akcijos, informaciniai renginiai ir palapinės mieste padeda pasiekti žmones, priminti apie prevenciją ir paskatinti reguliarius tyrimus. Kiekvieno atsakomybė – tikrinti akis bent kartą per metus ir laikytis gydytojo rekomendacijų, kad būtų užkirstas kelias regos praradimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.