Raseinių ligoninės vadovas, gydytojas chirurgas ir Lietuvos ligoninių asociacijos viceprezidentas Gintaras Pikūnas viešai įspėja apie gilėjantį medikų trūkumą ir jo pasekmes regionų gyventojams. Jo teigimu, sveikatos priežiūros prieinamumas arčiausiai žmogaus namų lemia ne tik patogumą, bet ir ligų ankstyvą nustatymą bei gydymo sėkmę. Dėl to susiformavusi situacija kelia rimtą nerimą tiek pacientams, tiek sveikatos sistemos planuotojams.
Pasiekiamumas – sveikatos sistemos kertinis akmuo
„Sveikatos sistema turi būti organizuojama taip, kad žmogus pagalbą gautų kuo arčiau savo namų. Šiandien daug kalbame apie reformas, centralizaciją, finansavimą, tačiau pamirštame patį svarbiausią – pacientą. Jeigu žmogui dėl paprasto tyrimo reikia važiuoti šimtą kilometrų, dalis žmonių tiesiog nevažiuos. O kai paslauga yra šalia namų, žmonės ja naudojasi”, – kalbėjo G. Pikūnas.
Toks požiūris pabrėžia, kad sveikatos paslaugų tinklas turi būti subalansuotas: universitetinės ligoninės privalo užtikrinti sudėtingų atvejų gydymą, o regioninės ligoninės ir pirminės priežiūros centrai – kasdienes paslaugas, prevenciją ir diagnostiką. Kitu atveju didesnė dalis gyventojų gali prarasti galimybę laiku patikrinti sveikatą.
Prevencija ir jos praktinė reikšmė regionuose
Raseinių rajone vykdomos savivaldybės finansuojamos profilaktinės programos rodo paprastą taisyklę: kai paslaugos yra prieinamos, žmonės jomis naudojasi. „Žmogui reikia sudaryti galimybę pasirūpinti savo sveikata.” Tai reiškia ne tik informacijos sklaidą, bet ir konkretų infrastruktūros stiprinimą – mobilias patikras, vietines laboratorijas, patogias registracijos sistemas.
Investicijos į prevenciją atsiperka sumažėjus rimtų ligų daliai, trumpesnėms gydymo eilėms ir mažesnėms nuotoliniam gydymui tenkančioms išlaidoms. Regioninė prieiga prie tyrimų ir konsultacijų taip pat didina gyventojų pasitikėjimą sveikatos sistema.
Medikų trūkumas – ilgos įtakos problema
„Šiandien specialistų trūksta labai stipriai – vaizdžiai kalbant, reikia šimto, o turime dešimt.” Toks G.
Pikūno apibendrinimas atkreipia dėmesį į platesnį reiškinį: gydytojo parengimas trunka dešimtmetį, todėl sprendimus reikia priimti dabar. Tai apima rezidentūrų skyrimą regionams, finansinius paskatinimus, profesinį tobulėjimą ir darbo sąlygų gerinimą.
Be to, reikalingas nuoseklus planavimas – telemedicinos plėtra, trumpalaikės ir ilgalaikės darbo jėgos strategijos bei bendradarbiavimas su universitetais gali sumažinti atotrūkį tarp poreikio ir pasiūlos.
Ką gali padaryti valstybė ir bendruomenės
Ilgalaikiai sprendimai turi būti grindžiami aiškia vizija, o ne trumpalaikėmis reformomis. Reikia investuoti į medicinos rengimą, stiprinti regionines įstaigas, skatinti grįžimą dirbti į regionus, plėtoti prevencines programas ir užtikrinti pacientų orientuotą paslaugų tinklą. Tik suderinus šiuos elementus galime tikėtis, kad žmonės anksti kreipsis pagalbos ir išlaikys geresnę sveikatą.
Gintaro Pikūno žodžiai primena, kad sveikata prasideda ne tik nuo sisteminių sprendimų, bet ir nuo kiekvieno žmogaus atsakomybės: reguliarios patikros, aktyvaus gyvenimo būdo ir dėmesio artimiesiems gali išgelbėti sveikatą ir gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.