Vasarą laikas gamtoje dažnai būna apkartintas vabzdžių, tačiau sparvos — kartais vadinamos bimbalais, akliais ar žabaliais — kelia kitokį rūpestį nei įprasti uodai. Šie kraujasiurbiai gali būti agresyvesni, jų geliamasis straubliukas storesnis, todėl įkandimai dažnai skaudūs ir ilgesnio laiko sukelia diskomfortą. Sparvos dažnesnės ganyklose, miško pakraščiuose ar prie vandens telkinių, tačiau jas galima sutikti ir sodybose ar poilsio vietose.
Kur gyvena sparvos ir kodėl jos kanda
Sparvos traukia šiluma, drėgmė ir šešėlis. Jos dažnai pasirodo vakarais arba debesuotomis dienomis, kai tiesioginiai saulės spinduliai mažina jų aktyvumą. Kanda tik patelės — joms kraujas reikalingas palikuonių išsaugojimui, o patinai maitinasi nektaru. Skirtingai nei uodai, sparvų ne visada atbaido judesys ar lengvos oro srovės, nes jų kūnelis yra didesnis ir sunkesnis.
Kaip prižiūrėti įkandimą
Po įgėlimo skausmas paprastai juntamas iš karto, vieta gali parausti, patinti, tapti jautri. Pirmoji pagalba yra paprasta, bet svarbi: nuplauti pažeistą vietą vandeniu ir muilu, dezinfekuoti, jei prieinamas — uždėti vėsinantį gelį ar tepalą. Būtina stebėti vietą, ar nesiformuoja stipresnis patinimas ar paraudimas.
„Nors simptomai įprastai praeina per keletą dienų, kurį laiką gali lydėti diskomfortas. Rekomenduočiau po įkandimo nuplauti pažeistą vietą su vandeniu ir muilu arba ją dezinfekuoti. Po įkandimo gali pagelbėti specialūs tepalai ar geliai, kai kurie jų turi vėsinantį efektą. Rinkoje taip pat yra ir specialių, niežėjimą ir uždegimą mažinančių antihistaminių gelių su dimetindeno maleatu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis bei ant pažeistos vietos klijuojamų, niežėjimą mažinančių pleistrų“, – aiškina vaistininkė G. Stankevičienė.
Infekcijų ir alerginių reakcijų grėsmė
Ne visada įkandimas praeina be komplikacijų. Kai kurie žmonės gali reaguoti stipriai alergiškai į sparvų seilėse esančius baltymus — tuomet vieta smarkiai ištinsta, gali atsirasti pulsuojantis skausmas, galvos svaigimas ar kvėpavimo sunkumai.
Retais atvejais pasitaiko anafilaksinio šoko.
„Dar vienas pavojus susidūrus su sparvomis – galima infekcija. Kadangi šio kraujasiurbio straubliukas yra didesnis ir geliant atsiveria didesnis odos plotas, į mikrožaizdelę gali pakliūti bakterijų, ypač jei esame gamtoje. Tokiu atveju pažeista vieta supūliuoja, gali atsirasti abscesas, pakilti temperatūra, pasireikšti kūno skausmai, pykinimas, gali tapti sunku judinti galūnę. Tokiu atveju vertėtų stengtis numalšinti uždegimą ir kreiptis į medikus, kad šie atvertų ir išvalytų žaizdą“, – sako vaistininkė.
Jeigu pastebimas stiprus paraudimas, karščiavimas arba atsiranda pūlingumas, savarankiškai atverti žaizdos ar spausti pūlių griežtai nerekomenduojama — tai gali paskatinti užkrato plitimą ir palikti randą. Sunkių simptomų atveju būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Prevencijos priemonės
Apsaugai nuo sparvų viena priemonė dažnai nepakanka. Reikėtų derinti kelias: naudoti veiksmingus repelentus, dėvėti šviesius drabužius, tinklelius ant langų, vengti tamsių spalvų ir laikyti praviras šviesas bei langus uždarytus vakare. Taip pat verta rinktis priemones su patikrintomis veikliosiomis medžiagomis.
„Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra DEET savo sudėtyje turinčios priemonės, kurių galima rasti skirtingų stiprumų. Specialios apyrankės, vabzdžius atbaidantys smilkalai, ultragarsinės ar dujinės priemonės su alethrinu taip pat gali būti labai veiksmingos, jas kombinuojant kartu. Žinoma, reikėtų nepamiršti pasirūpinti tinkleliais ant langų bei durų, tamsiu paros metu nepalikti pravirų langų ir uždegtos šviesos“, – pataria G. Stankevičienė.
Apibendrinant: atidumas gamtoje, tinkama higiena po įkandimo ir greitas reagavimas į stipresnius simptomus padeda sumažinti komplikacijų riziką ir greičiau sugrąžina komfortą lauke.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.