Šalies gyventojai pas šeimos gydytoją kreipiasi dažnai, o šių vizitų metu – tiek profilaktiškai, tiek esant medicininėms indikacijoms – gali būti skiriami įvairūs diagnostiniai tyrimai, kurių dalis apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Svarbu suprasti, kad tyrimų skyrimas visada turi pagrindą: gydytojas kiekvienu atveju priima sprendimą pagal paciento būklę, ligos istoriją ir tikslus – diagnozės nustatymą, ligos eigą stebėti ar gydymo efektyvumui vertinti.
Kokie tyrimai gali būti skiriami
„Tyrimai – neatsiejama diagnostikos dalis, tačiau svarbiausias yra visapusiškas paciento sveikatos būklės įvertinimas ir individualus požiūris į kiekvieną žmogų. Geriausias tyrimas yra tas, kuris paskiriamas laiku ir padeda priimti sprendimą dėl paciento sveikatos. Šeimos gydytojo užduotis – ne atlikti kuo daugiau tyrimų, o parinkti tuos, kurie konkrečiu atveju suteiks daugiausia naudingos informacijos“, – Valstybinės ligonių kasos (VLK) pranešime žiniasklaidai sako šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Šeimos gydytojo skiriamų tyrimų spektras yra platus: nuo bendrųjų ir biocheminių kraujo tyrimų, gliukozės ir gliukozės tolerancijos testų, lipidogramos iki šlapimo tyrimų ar tam tikrų išmatų analizės (pvz., koprogramos). Atliekami uždegimo rodiklių, skydliaukės funkcijos tyrimai, elektrokardiograma. Prieš planines operacijas gali būti atliekami kraujo krešumo tyrimai, kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, o infekcijų diagnostikai – mikrobiologiniai pasėliai ir specifiniai virusų ar bakterijų testai.
Lėtinių ligų diagnostika ir stebėsena
Pasitaiko, kad tam tikri tyrimai būtini tik konkrečioms ligoms įvertinti arba stebėti ilgalaikę jų eigą. Pavyzdžiui, sergantieji cukriniu diabetu reguliariai turi atlikti glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimą, antikoaguliantais gydomiems pacientams sekti – INR rodiklį. Osteoporozės atvejais gali būti vertinamas vitamino D kiekis, mažakraujystei – vitamino B12, B9 ar feritino tyrimai. Nuo šių metų į sąrašą įtrauktas ir natriuretinio peptido tyrimas, reikalingas širdies nepakankamumo stebėsenai ir diagnostikai.
„Neretai tai padeda išvengti ligos paūmėjimo ar hospitalizacijos. Daugeliu atvejų pacientams dėl tyrimų nereikia kreiptis į gydytojus specialistus. Jei reikalingas tyrimas viršija šeimos gydytojo kompetenciją, jis gali išrašyti siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją”, – sako D.Prochorova.
Prevencija, profilaktika ir komandinė priežiūra
Profilaktiškai šeimos gydytojas ir komanda atlieka paprastas, bet svarbias patikras: kraujospūdžio, ūgio, svorio matavimus, regėjimo ir klausos įvertinimus, odos bei gleivinių apžiūras. Tam tikri tyrimai vykdomi pagal profilaktines programas – priklausomai nuo amžiaus ir lyties pacientui gali būti siūlomi mamografija, prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, slapto kraujavimo išmatose testas ar gimdos kaklelio citologija.
Primintina, kad dalį diagnostikos užduočių atlieka ne tik gydytojas: slaugytojai gali skirti laboratorinius tyrimus pagal kompetenciją, akušeris rūpinasi privalomais nėščiųjų tyrimais. Komandinė pirminės sveikatos priežiūros praktika leidžia greičiau aptikti rizikas, laiku pradėti gydymą ir mažinti sudėtingų intervencijų poreikį.
Pacientams rekomenduojama aktyviai dalyvauti savo sveikatos priežiūroje: laikytis gydytojo nurodymų dėl tyrimų pasiruošimo (pvz., nevalgyti prieš kraujo tyrimą), saugoti tyrimų rezultatus ir klausti, jei kažkas neaišku. Laiku paskirti tinkami tyrimai gali ne tik patikslinti diagnozę, bet ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.