Pagirios dažnai laikomos vienintelėmis alkoholio padarinių apraiškomis, tačiau genetikas ir ilgaamžiškumo mokslų ekspertas dr. Vaidas Dirsė įspėja, kad tai – tik „ledkalnio viršūnė“. Tolimesnės ir mažiau akivaizdžios pasekmės vyksta ląstelių lygiu ir gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai bei biologiniam senėjimui.
Alkoholis ir biologinis senėjimas
„Pirmiausia – gali būti pažeidžiama DNR ir trikdomi jos taisymo mechanizmai. Tiksliausias šiandien turimas biologinio amžiaus matas – epigenetinis laikrodis – rodo, kad žmonės, reguliariai vartojantys alkoholį, biologiniu požiūriu yra vyresni nei jų chronologinis amžius“, – teigia dr. V. Dirsė. Epigenetinis laikrodis fiksuoja DNR chemines žymes, kurios keičiasi su amžiumi ir gyvenimo įpročiais; alkoholio sukelti pokyčiai čia reiškia spartesnį „senėjimo“ užrašymą molekuliniame lygmenyje.
Antra, alkoholis sutrumpina telomerus – chromosomų galinius apsauginius dangtelius. Trumpesni telomerai susiję su greitesne ląstelių senėjimo trajektorija ir didesne įvairių lėtinių ligų rizika. Trečia, „Trečia, alkoholis skatina lėtą, nuolatinį uždegimą, – įspėja ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas. – Tai tylus, bet nuolatinis procesas, kuris palaipsniui silpnina audinius ir organus. Prie to prisideda ir oksidacinis stresas, susilpnėjusi ląstelių energijos gamyba bei imuninės sistemos senėjimas. Visi šie procesai reiškia, kad alkoholis nėra „neutralus“ – jis aktyviai sendina organizmą.“
Ar yra saugi riba?
Anksčiau populiarėjo nuomonė, kad nedidelis alkoholio vartojimas, pavyzdžiui raudono vyno taurė, gali turėti širdžiai naudingą poveikį. Tačiau platesni tyrimai rodo priešingai. 2018 m. prestižiniame medicinos žurnale „Lancet“ paskelbtame didelio masto tyrime padaryta nedviprasmiška išvada: „saugiausia alkoholio dozė – nulis“. Dr. V. Dirsė paaiškina, kad apsauginis efektas išnyksta, kai atskiriamas alkoholio poveikis nuo gyvenimo būdo veiksnių: dažnai „nedideli gėrėjai” turi ir kitų sveikatą palaikančių įpročių, todėl alkoholio poveikis vertinant atskirai neigiamas.
Gera žinia: organizmas geba atsistatyti
Gerbiama žinia – organizmas turi savireguliacijos gebėjimų ir dalis pažeidimų gali atsistatyti nutraukus arba sumažinus alkoholio vartojimą. „Tai viena labiausiai motyvuojančių žinių, kurias galiu perduoti“, – sako dr. V. Dirsė. Pokyčių galima tikėtis jau per pirmąsias savaites: gerėja kraujospūdis, širdies ritmo variabilumas ir miego kokybė, nes alkoholis trukdo REM miegui. Kepenys, turinčios regeneracijos gebą, gali reikšmingai atsinaujinti esant ankstyvai fibrozei per 4–8 savaites.
Per 3 mėnesius dažnai gerėja imuninė funkcija ir odos būklė, o per 6–12 mėnesių mažėja tam tikrų onkologinių rizikų rodikliai. Smegenys atsinaujina lėčiau, tačiau sprendimų priėmimo ir kitos pažinimo funkcijos taip pat gali pagerėti ilgalaikėje perspektyvoje.
Praktiniai patarimai ir rizikos valdymas
Vaistininkas Ignas Popa primena, kad skubūs „pagirių“ sprendimai — aspirinas ar kiti vaistai — ne visuomet padeda ir gali pagilinti virškinimo trakto simptomus. Žmonėms, kurie nusprendžia reikšmingai sumažinti ar nutraukti ilgalaikį alkoholio vartojimą, būtinas medikų ir priklausomybės specialistų įvertinimas. Nutraukimo metu gali pasireikšti nerimas, miego sutrikimai, širdies ritmo pakitimai, o sunkiais atvejais – ir rimtesnės abstinencijos apraiškos. Individualios medicininės rekomendacijos ir specialistų priežiūra padeda sumažinti komplikacijų riziką.
Atsisakymas arba riba vartojant alkoholį nėra vien tik moralinis sprendimas – tai realus žingsnis biologinio senėjimo procesų sulėtinimui ir gyvenimo kokybės gerinimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.