Virtuvėje atsiradusios nepridegančios keptuvės palengvino maisto ruošimą, tačiau būtent senos, susibraižiusios ar pažeistos jų dangos šiandien kelia daugiausia klausimų sveikatos specialistams. Problema nėra vien tik praktiška – tai ir cheminės medžiagos, susijusios su jų dangomis, kurios ilgą laiką domino mokslininkus dėl galimų sveikatos padarinių.
Kas kelią nerimą?
Anksčiau daug nepridegančių dangų gamyboje buvo naudojama perfluoroktano rūgštis (PFOA), kurią susiejo su tam tikrų vėžio formų rizika. Nors PFOA daugiausia nutraukta nuo 2015 m., problemos liko: daug naujesnių dangų sudaro kiti PFAS grupės junginiai, kurie yra ilgalaikiai ir atsparūs skaidymuisi. „Užrašas „be PFOA“ dar nereiškia, kad gaminyje nėra kitų PFAS grupės junginių, kurie taip pat gali kelti susirūpinimą“, – aiškina onkologai.
Pavojus išauga, kai keptuvė susibraižo
Daugelis nepridegančių dangų yra pagamintos iš politetrafluoretileno (PTFE), žinomo kaip teflonas. Ši medžiaga gali pradėti ardyti esant aukštai temperatūrai – maždaug virš 260 °C – ir tuomet išsiskirti garų, kurie gali būti kenksmingi. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į mechaninius pažeidimus: metalinių įrankių palikti įbrėžimai ar agresyvus šveitimas gali pažeisti dangą, o į maistą patekti mikroplastiko ar nanoplastiko dalelės.
„Kai danga pradeda luptis, skilinėti ar yra nuolat perkaitinama, žmogus susiduria su poveikiu, kurio gamintojai išvis nebuvo numatę“, – sako onkologas Avishekas Kumaras.
Ar teflonas tikrai sukelia vėžį?
Tiesioginių įrodymų, kad naudojant nepridegančią keptuvę žmogus užsikrės vėžiu, nėra. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) PTFE nepriskiria prie medžiagų, kurios sukelia vėžį žmonėms. Vis dėlto kai kurie PFAS grupės junginiai vertinami atsargiau dėl ilgalaikio poveikio ir potencialaus ryšio su kai kuriomis ligomis.
„Vėžio rizika paprastai susidaro ne dėl vieno veiksnio.
Tai genetika, rūkymas, alkoholis, antsvoris ir daugybė mažų aplinkos poveikių, kurie kaupiasi dešimtmečius. Jei vieną iš jų galima lengvai pašalinti, kodėl to nepadarius?“ – sako A. Kumaras.
Ką rinktis ir praktiški patarimai
Jei norite sumažinti galimą riziką, verta apsvarstyti alternatyvas: nerūdijančio plieno keptuves, keramines dangas, titano pagrindo indus ar emaliuotas ketaus keptuves. Taip pat stiklinius indus rekomenduojama naudoti maisto laikymui ir kepimui orkaitėje.
Naudojimo taisyklės, kurios prailgins dangos tarnavimo laiką ir sumažins riziką: neperkaitinkite keptuvių; nenaudokite metalinių mentelių ar šakučių; rinkitės medinius arba silikoninius įrankius; nekeiskite keptuvės, jei danga skilinėja, lupasi ar yra smarkiai susibraižiusi; venkite kaitinimo tuščios keptuvės ir stiprios, ilgalaikės aukštos temperatūros.
Galiausiai svarbu suvokti, kad daugeliu atvejų paprasti saikingi sprendimai – naujos, geros kokybės keptuvės įsigijimas ir atsargesnis naudojimas – gali ženkliai sumažinti nereikalingą cheminį poveikį kasdieniame gyvenime.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.