Arbata – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Nuo senų laikų žmonės renkasi ją ne tik dėl skonio, bet ir dėl galimų sveikatinimo savybių. Pastaruoju metu ekspertų ir mokslinių tyrimų dėmesys krypsta į tai, kaip plikymo temperatūra veikia arbatoje esančius antioksidantus ir kokią įtaką tai turi paruoštam gėrimui.
Kaip temperatūra veikia antioksidantus
Antioksidantai – daugiausia polifenoliai, flavonoidai ir katechinai – saugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir prisideda prie lėtesnio lėtinių ligų vystymosi. Karštas vanduo, ypač 90–100 °C temperatūroje, greičiau ir gausiau išskiria šias naudingąsias medžiagas iš arbatžolių. Todėl bendra taisyklė yra paprasta: intensyvesnis, aukštesnės temperatūros plikymas dažnai duoda didesnį bendrą antioksidantų kiekį viename puodelyje.
Vis tik tai nėra vienareikšmiška priežastis visuomet rinktis karštą plikymą. Kai kurios arbatos rūšys, ypač žalioji ir baltosios arbatos, yra jautrios aukštai temperatūrai – per karštas vanduo gali padidinti kartumą ir suklaidinti skonio balansą, nors ir išgauna daugiau tam tikrų junginių.
Kuo skiriasi „cold brew“ (šaltojo plikymo) arbata
„Cold brew“ metodas reiškia ilgesnį arbatžolių pritraukimą šaltame arba kambario temperatūros vandenyje, paprastai 8–16 valandų. Šis būdas duoda švelnesnį, mažiau kartų ir mažesnės rūgštingumo gėrimą. Kofeino kiekis dažnai būna mažesnis, o skonio profilius – švelnesnis ir malonesnis gerti karštomis dienomis.
Nors šaltasis plikymas gali geriau išsaugoti kai kuriuos specifinius junginius, bendruoju atveju karštas plikymas išlaisvina didesnį kiekį polifenolių. Todėl šaltasis ir karštasis plikymas tiesiog skirtingai keičia antioksidantų profilį, o ne vienareikšmiškai eliminuoja naudingąsias savybes.
Kuris pasirinkimas naudingesnis?
Abu paruošimo būdai yra vertingi. Karšta arbata paprastai turi daugiau antioksidantų viename puodelyje ir gali labiau prisidėti prie trumpalaikio poveikio, tuo tarpu šalta arbata yra lengviau gerti ilgai ir reguliariai – o nuolatinis vartojimas taip pat svarbus dėl sveikatos efektų.
Galutinis pasirinkimas turėtų priklausyti nuo skonio, gyvenimo būdo ir to, kaip dažnai bei kiek arbatos geriame.
Praktiniai patarimai
Norint maksimaliai išnaudoti arbatos savybes, verta atkreipti dėmesį į temperatūrą ir laiką: žalioji arbata – 70–80 °C, 1–3 minutės; juodoji – 95–100 °C, 3–5 minutės; oolong – 80–90 °C, 2–4 minutės; baltoji – 70–85 °C, 2–3 minutės; vaistažolės – virintas vanduo (100 °C), 5–10 minučių. Cold brew: 8–16 valandų šaldytuve, santykis apie 1 arbatinį šaukštelį arbatžolių 250–300 ml vandens arba pagal skonį.
Venkite paruoštų parduotuvinių ledinių arbatų, kuriuose dažnai yra pridėtinio cukraus ir skonio stipriklių, mažinančių gėrimo naudingumą. Geriausia alternatyva – namuose iš kokybiškų arbatžolių paruošta arbata be papildomų saldiklių. Laikykite paruoštą gėrimą šaldytuve ir suvartokite per kelias paras, kad išsaugotumėte skonį ir naudingąsias medžiagas.
Apibendrinant: temperatūra keičia antioksidantų koncentraciją ir skonį, tad rinkdamiesi plikymo metodą atsižvelkite į norimą poveikį ir malonumą gerti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.