Vasarą tėvams būtina būti ypač budriems: karštis, ilgos lauko pramogos ir vabzdžių aktyvumas didina rizikas vaikų sveikatai. Žinodami pagrindinius požymius ir turėdami tinkamą vaistinėlę, galima išvengti rimtesnių komplikacijų. Pateikiame aiškias rekomendacijas, kada nedelsiant kreiptis į gydytojus ir ką daryti namuose pirmoji pagalba.
Pagrindiniai rizikos požymiai
Laiku atpažinti pavojingus simptomus – gyvybiškai svarbu. Dėmesio reikia skirti ne tik akivaizdiems nudegimams ar karščiavimui, bet ir elgesio pokyčiams: vangumui, sumažėjusiam gerimui, mažėjančiam šlapinimuisi. Tokie požymiai gali reikšti reikšmingą skysčių ir elektrolitų netekimą.
– Su kokiais sveikatos sutrikimais vaikai dažniausiai susiduria šiuo metu?
– Pirmiausia, ypatingai tokiomis karštomis dienomis, kainuoja [perkaitimai]. Vaikas per ilgai būna saulės šviesoje, mažai vartoja skysčių, neturi tinkamų apsaugos priemonių. Tada ir pakyla temperatūra, ir būna nudegimai, ir vėmimas kartais gali atsirasti.
Kada kreiptis į medikus
Jei kyla temperatūra arba būklė blogėja, svarbu nevilkinti. Ilgai trunkantis aukštas kūno temperatūros lygis ir nervų sistemos sutrikimai reikalauja profesionalios pagalbos. Taip pat būtina stebėti, kiek vaikas šlapinasi ir ar geria pakankamai skysčių.
– Kokie simptomai įspėja, kad reikia kreiptis į medikus, jeigu vaikas perkaito ir ką pirma reikėtų daryti, jeigu taip nutiko?
– Jeigu temperatūra, pakilusi iki 39–41 laipsnio ir ji laikosi, jau po dienos reikėtų kreiptis į medikus. Jeigu duodame vaistų nuo temperatūros, praeina 6 val. ir ji vėl kyla, tai trunka ilgiau negu parą, būtina pasirodyti pas gydytojus. Jeigu matome, kad vaikas tampa vangus, nelabai vartoja skysčių, yra suglebęs, tai irgi net nereikia laukti, kad praeitų para, bet iškart pasirodyti pas gydytojus, nes gal jis skysčių daug neteko. Jeigu vaikas mažai šlapinasi, nuolatos skundžiasi, kad jį kamuoja stiprus troškulys, tai irgi gali rodyti stiprų vandens, tų pačių elektrolitų netekimą.
Todėl būtina skubiai pasirodyti pas specialistus.
Skysčiai ir hidratacija
Prevencija dehidratacijos – paprasta, bet efektyvi: reguliariai pasiūlykite vaikui gerti, ypač tarp lauko žaidimų ir pramogų. Venkite didelių gurkšnių vienu metu; mažesni, dažni gurkšnai geriau pasisavinami ir mažina vėmimo ar viduriavimo riziką.
– Kiek tų skysčių mažiesiems reikėtų suvartoti per parą, kai tokios karštos dienos, kad neįvyktų dehidratacija?
– Viskas priklauso nuo kūno masės svorio. Maždaug 1 kg turėtų būti apie 30 ml vandens. Labai rekomenduotina, kad vanduo būtų geriamas mažais gurkšniais dėl to, kad taip jis geriau pasisavinamas. Ta pati taisyklė galioja viduriuojant, vemiant: mažais gurkšniais organizmas geba pasisavinti skysčius. Jeigu dideliais gurkšniais geriame, tada labai daug išprakaituojame.
Vabzdžių įkandimai ir alerginės reakcijos
Vabzdžių įkandimai gali sukelti stiprias vietines reakcijas ir alergijas. Jeigu pastebimas stiprus patinimas, spaudžiantis skausmas ar kvėpavimo sutrikimai, nedelsiant kreipkitės į medikus. Lengvesniais atvejais padeda vietiniai preparatai, vėsūs kompresai ir, pagal gydytojo nurodymus, geriamieji antihistamininiai vaistai.
– Kokių dar nusiskundimų sulaukiate? Ar būna problemų dėl vabzdžių įkandimų?
– Dabar ypatingai vaikus labai stipriai alergizuoja [įkandimai]. Ateina tėvai, kurių vaikai būna sutinusiomis kojomis nuo įkandimų. Tai yra tikrai nemaža problema. Tokiu atveju rekomenduotina naudoti tepalus, kurie mažina alergijos simptomus. Taip pat, jeigu yra labai stipri alerginė reakcija ir vaikas labai kasosi, rekomenduotini geriami preparatai nuo alergijos. Jų galima skirti vaikams nuo 2 metų. Jeigu tai yra jaunesnis vaikas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jeigu yra labai stiprus niežėjimas, dar galima dėti įvairius vėsius kompresus, nes vėsuma irgi sumažina alerginę reakciją. Alerginius tepalus ir tabletes galime vartoti, jeigu tai yra vabzdžio įkandimas. Jeigu tai yra alergija nuo saulės, ar nuo kokios žolės, tinkami tiek vietiškai veikiantys tepalai, tiek geriamos tabletės.
Skiepai ir vaistinėlė kelionėms
Planuodami išvykas į gamtą apsvarstykite erkių plitimą ir skiepų būtinumą: skiepijimas nuo erkinio encefalito geriausiai pradedamas ankstyvą pavasarį, tačiau pagal pagreitintą schemą galima skiepytis ir vėliau. Visada pasitarkite su šeimos gydytoju dėl amžiaus ir individualių kontraindikacijų.
– O kelerių metų vaikus galima skiepyti nuo erkinio encefalito ir ar vasara tam tinkamas laikas?
– Nuo [erkinio encefalito] geriau pasiskiepyti ankstyvą pavasarį arba net žiemos metu, kadangi imunitetas susiformuoja tik praėjus mėnesiui po antros vakcinacijos. Aišku, skiepytis galima pagal pagreitintą schemą – antras skiepas gali būti suaugusiems po 14 dienų, vaikams tai šiek tiek skirsis. Tačiau, kuo anksčiau turime skiepą, tuo geriau. Žinoma, jeigu nespėjome pasiskiepyti anksčiau, gerai pasiskiepyti ir vasarą, nes rudenį irgi daug yra erkių. Vaikams skiepas gali būti ir nuo 2 metų, bet visa tai reikėtų aptarti su šeimos gydytoju, kuris nuspręstų, įvertinęs būklę.
– Ko nepamiršti įsidėti į vaistinėlę, kai ruošiamės į kelionę?
– Labai svarbu turėti preparatų nuo alergijos – tepamų ar geriamų, apsaugą nuo vabzdžių ir nuo erkių, kad pasipurškus būtų mažesni įkandimai, vaistų nuo temperatūros, kad turėtume perkaitus ar atsiradus stipriam gerklės skausmui, taip pat nuo apsinuodijimo, jeigu maistas nepilnai iškeptas ar blogai nuplautas produktas, reikia vaistų, kad šiek tiek sugertų toksinus ir padėtų organizmui valytis. Taip pat reikėtų turėti pleistrus ir antiseptinius purškalus, įvykus kažkokiai traumai, kad nesupūliuotų.
Apibendrinant: stebėkite vaikų elgesį, organizuokite poilsį pavėsyje, užtikrinkite pakankamą ir reguliarią hidrataciją, naudokite apsaugą nuo saulės ir vabzdžių. Esant nerimą keliančioms apraiškoms – kreipkitės į gydytojus nedelsiant.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.