Pasikartojantis nemalonus burnos kvapas dažnai suvokiamas kaip estetinis trūkumas, tačiau iš tiesų tai gali būti svarbus organizmo signalas. Problemos kilmė ne visada slypi vien tik dantų ėdunyje ar dantenų uždegime – kartais priežastys glūdi virškinimo, kvėpavimo ar medžiagų apykaitos sutrikimuose.
„Žmonės apie nemalonų burnos kvapą vaistinėje kalba dažniau nei anksčiau, tačiau ši tema vis dar išlieka jautri. Dalis klientų nedrąsiai užsimena apie problemą arba ieško priemonių jai spręsti, vengdami tiesiai įvardyti priežastį. Vis dėlto augant dėmesiui burnos sveikatai ir bendrai savijautai, žmonės tampa atviresni, dažniau ieško profesionalių patarimų“, – pastebi vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Pagrindinės priežastys burnos ertmėje
Dažniausia nemalonaus kvapo priežastis – bakterijų kaupimasis ant dantų, tarpdančiuose ir ant liežuvio paviršiaus. Jei higiena nepakankama arba apsiribojama vien tik greitu dantų valymu, apnašos lieka ir skleidžia nemalonius kvapus. Taip pat svarbūs veiksniai yra dantenų ligos, ėduonis ir burnos sausumas.
„Nemalonus kvapas dažnai atsiranda dėl ant dantų, liežuvio ar tarpdančiuose besikaupiančių bakterijų, dantenų ligų, ėduonies ar burnos sausumo. Todėl vien dantų valymo ne visada pakanka – svarbu pasirūpinti ir tarpdančiais bei liežuviu“, – aiškina E. Šeibokaitė.
Tinkama kasdienė priežiūra apima fluoridų turinčią dantų pastą, tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlius, taip pat liežuvio valymą. „Liežuvį rekomenduojama valyti kasdien, tam naudojant specialų liežuvio valiklį. Visapusiška burnos higiena yra vienas efektyviausių būdų ne tik palaikyti gaivų burnos kvapą, bet ir užkirsti kelią įvairioms burnos sveikatos problemoms“, – akcentuoja vaistininkė.
Gyvenimo būdo įtaka ir kortalaikiai sprendimai
Burnos sausumą, kuris skatina bakterijų dauginimąsi, gali sukelti vaistai, dehidratacija, nervingumas ar tiesiog prasta seilių gamyba.
Rūkymas, gausus kavos vartojimas, ilgos pertraukos tarp valgymų ir retas dantų šepetėlio keitimas taip pat prisideda prie problemos. Žmonės kartais tikisi greito sprendimo – burnos skalavimo skysčių, pastilių ar purškiklių, tačiau jų poveikis dažniausiai trumpalaikis.
„Burnos skalavimo skysčiai, pastilės ar purškalai dažniausiai suteikia trumpalaikį poveikį. Jei nemalonų kvapą lemia dantenų uždegimas, ėduonis, burnos sausumas, refliuksas ar kiti sveikatos sutrikimai, vien šių priemonių nepakaks. Ilgalaikio rezultato galima tikėtis tik tada, kai randama ir šalinama priežastis“, – pabrėžia vaistininkė.
Kai kvapas signalizuoja kitas ligas ir kada kreiptis gydytojo
Jeigu kruopščiai prižiūrint burną kvapas neišnyksta, verta pagalvoti apie kitas priežastis: virškinimo trakto sutrikimus (pvz., refliuksą), sinusų ar tonzilių uždegimus, plaučių ligas ar metabolinius sutrikimus. „Vienas pacientas prašė rekomenduoti stipresnį burnos gaiviklį, nes nemalonus kvapas jį vargino jau ilgą laiką. Išsiaiškinus paaiškėjo, kad jis reguliariai valosi dantis, tačiau taip pat skundžiasi dažnu rėmeniu ir rūgštaus skrandžio turinio atpylimu. Tokiu atveju gaivinimo priemonės gali padėti tik trumpam“, – pasakoja ji.
„Pavyzdžiui, sergant nekontroliuojamu cukriniu diabetu iš burnos kartais gali būti jaučiamas salstelėjęs ar acetoną primenantis kvapas. Vis dėlto vien pagal kvapo pobūdį nustatyti priežasties neįmanoma. Svarbiausia stebėti, ar nemalonus kvapas išlieka ilgai ir ar kartu atsiranda kitų simptomų“, – atkreipia dėmesį E. Šeibokaitė.
Rekomendacija: pradėkite nuo kruopščios burnos higienos ir vizito pas odontologą. Jei rezultatas nepasikeičia, kreipkitės į šeimos gydytoją ar gastroenterologą, aptarkite galimus papildomus tyrimus. Prevencijai svarbu reguliariai valyti tarpdančius ir liežuvį, palaikyti hidrataciją, riboti rūkymą bei stiprią kavą, o skalavimo priemones naudoti kaip papildomą, o ne pakeičiančią priemonę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.