Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo taisykles, siekdama sumažinti administracinę naštą šeimoms ir pagerinti prieinamumą medicinos paslaugoms. Pagrindinis pokytis – daugeliui vaikų, lankantiems sporto būrelius ar fizinio aktyvumo užsiėmimus, nebereikės atskiros sportuojančiojo sveikatos pažymos. Uždaviniu taps aiškesnis rizikos ir atsakomybės paskirstymas tarp šeimos gydytojų, sporto medicinos specialistų ir veiklų organizatorių.
Kas keičiasi ir kam tai aktualu
Pagal naująją tvarką daugeliui vaikų užteks kasmetinio profilaktinio sveikatos patikrinimo pas šeimos gydytoją metu išduodamo Mokinio sveikatos pažymėjimo. Tai reiškia, kad vaikams, kurie dalyvauja bazinio lygio fizinio aktyvumo pratybose arba yra pradinio rengimo etapo ugdytiniai, papildomi vizitai į gydytojus vien tam, kad gauti pažymą, bus nereikalingi. Tokiu būdu trumpės eilės gydymo įstaigose ir sumažės išlaidos bei laiko sąnaudos šeimoms.
Sportuojantiems intensyviau – griežtesnis tikrinimas
Sporto medicinos gydytojai ir toliau tikrins aukštesnio meistriškumo ugdymo etapo sportininkus ir tuos, kurie treniruojasi intensyviai. Konkrečiai, sportuojantys 8 ar daugiau akademinių valandų per savaitę (akademinė valanda dažniausiai laikoma 45 minutėmis) arba esant aukšto meistriškumo ugdymui, turės praeiti sporto medicinos specialistų vertinimą ir gauti Sportuojančiojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Taip siekiama užtikrinti, kad didelio krūvio sportininkai būtų tinkamai ištirti dėl galimų sveikatos rizikų.
Kokie papildomi tyrimai ir periodiškumas
Šeimos gydytojai kasmetinio profilaktinio patikrinimo metu vertins mokinių sveikatą, o vaikams, kurie sportuoja mažesniu nei 8 akademinių valandų per savaitę krūviu, papildomai bus atliekama elektrokardiograma. Anksčiau galiojusi tvarka leido tikrintis kas keturis mėnesius; naujame reglamente profilaktinių patikrinimų periodiškumas retinamas iki kartą per metus. Dažnesni – kas šešis mėnesius – patikrinimai išliks tik didesnės rizikos sporto šakų atstovams, tokiems kaip triatlono, labai ilgų nuotolių bėgimo ar slidinėjimo sportininkai.
„Siekiame, kad sportuojančių vaikų sveikatos priežiūra būtų ne tik saugi, bet ir kuo patogesnė šeimoms. Iki šiol nemaža dalis vaikų turėdavo papildomai lankytis pas gydytojus vien tam, kad gautų pažymą sporto būreliui. Naujoji tvarka leis išvengti perteklinių vizitų, sumažins administracinę naštą tėvams ir kartu užtikrins, kad vaikų sveikata būtų vertinama atsakingai bei laiku“, – sako laikinai sveikatos apsaugos ministrės pareigas einanti Marija Jakubauskienė.
Praktiniai patarimai tėvams ir organizatoriams
Veiklų organizatoriai privalės informuoti tėvus, kokį sveikatos dokumentą reikia pateikti konkrečioms treniruotėms, nes jie geriausiai žino sportinio ugdymo etapą ir treniruočių krūvį. Tėvams rekomenduojama pasidomėti treniruočių trukme ir intensyvumu, saugoti kasmetines sveikatos pažymas bei, kilus abejonių dėl vaiko fizinio pajėgumo, kreiptis į šeimos gydytoją ar sporto medicinos specialistą. Taip pat svarbu, kad medicininiai resursai ir atsakingos institucijos užtikrintų, jog didelio krūvio sportininkams priežiūra išliktų aukšto lygio.
Sprendimas atnaujinti tvarką priimtas remiantis tarptautine praktika ir medicinos ekspertų rekomendacijomis. Pokytis gali palengvinti kasdienybę daugeliui šeimų, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp prieinamumo ir saugumo sporte.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.