Vasara ir laisvalaikis gamtoje dažnai reiškia susidūrimus su įvairiais vabzdžiais. Nors daugumą įgėlimų galima gydyti namuose, svarbu žinoti skirtumus tarp bičių, vapsvų, širšių, uodų ir erkių įkandimų bei laiku atpažinti pavojingus simptomus. Vaistininkas Gabrielius Leščinskas dalijasi praktiniais patarimais, kada užteks savarankiškos priežiūros ir kada būtina kreiptis į gydytojus.
Bitės įgėlimas: ką daryti iš karto
Bitės įgėlimas paprastai sukelia aštrų skausmą, paraudimą, patinimą ir niežėjimą. Jei žmogus nėra alergiškas, simptomai dažniausiai praeina per kelias valandas. Bitė palieka geluonį odoje, todėl svarbu jį kuo greičiau pašalinti ir užkirsti kelią tolesniam nuodų patekimui.
„Nespauskite geluonies, o švelniai pašalinkite jį nagu ar naudodami plastikinę kortelę. Įgeltą zoną nuplaukite vandeniu ir muilu, uždėkite vėsų kompresą 10–15 minučių. Vietiniam niežuliui tinka antihistamininis gelis, jaučiant ryškesnę organizmo reakciją vartokite antihistamininius vaistus“, – pataria vaistininkas G. Leščinskas. Jeigu po įgėlimo pasireiškia veido, lūpų ar gerklės tinimas, kvėpavimo sutrikimai ar svaigulys, tai gali būti anafilaksijos požymiai ir reikia skubios medicinos pagalbos.
Vapsvos ir širšės: agresyvūs geluonys ir keli įgėlimai
Skirtingai nei bitė, vapsva gali gelti kelis kartus, o širšės įgėlimas dažnai yra skausmingesnis ir sukelia intensyvesnę vietinę reakciją. G. Leščinskas pabrėžia, kad reikia vengti staigių judesių, nes tai gali provokuoti papildomus įgėlimus.
„Įgėlimo simptomai skiriasi – žmogus jaučia skausmą, deginimo pojūtį, pažeista vieta greitai parausta ir patinsta. Jei įgelia vapsva, venkite staigių judesių, nes reaguodama į jus, vapsva gali įgelti dar kartą. Nuplaukite įgeltą vietą, uždėkite kompresą, tinimo malšinimui padės antihistamininiai vaistai. Jei vapsva įgėlė į burną ar gerklę – reikėtų nelaukti ir kreiptis į medikus“, – vardina G.
Leščinskas.
Uodų įkandimai ir vaikų reakcijos
Uodų įkandimai dažnai neskausmingi ir pastebimi tik vėliau dėl niežėjimo. Suaugusiems jie dažniausiai praeina be komplikacijų, tačiau vaikų reakcijos gali būti ryškesnės. Svarbu nekasyti įkandimų, kad išvengtumėte bakterinių infekcijų. Rekomenduojama naudoti antihistamininius gelius arba vietines priemones su hidrokortizonu. Jei po kelių dienų atsiranda plintantis patinimas, karščiavimas ar raumenų skausmai, reikia kreiptis į gydytoją.
Erkės įsiurbimas: kaip elgtis ir ką stebėti
Erkės įkandimai dažnai nepastebimi, bet gali būti pavojingi dėl Laimo ligos arba erkinio encefalito perdavimo. Aptikus erkę, pašalinkite ją kuo greičiau tinkama technika.
„Traukite erkę pincetu, svarbu tai padaryti tiesiu judesiu, kad neatsiskirtų erkės galva. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir atsargiai traukite statmenai odos paviršiui, nesukiodami ir nespausdami jos kūnelio. Po įsisiurbimo stebėkite savo savijautą, jei po kelių dienų atsiranda žiedinis paraudimas aplink įkandimą, jaučiate karščiavimą, galvos ar sąnarių skausmus – kreipkitės į gydymo įstaigą. Žiedinis paraudimas yra būdingas Laimo ligos simptomams, o karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai gali pasireikšti tiek sergant Laimo liga, tiek erkiniu encefalitu“, – paaiškina vaistininkas G. Leščinskas.
Gyventojams, kurie dažnai lankosi erkėtais regionais, verta pasidomėti erkinio encefalito vakcinacija ir kasdien atlikti kūno patikrą po buvimo lauke. Prevencijai taip pat tinka repelentai, tinkama apranga ir vengimas aukštos žolės zonų.
Apibendrinant: daugumai vabzdžių įgėlimų užtenka vietinės priežiūros — plovimo, vėsinimo, antihistamininių priemonių. Tačiau jei pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, veido ar gerklės tinimas, didelis plintantis patinimas ar sisteminiai simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus arba skubios pagalbos tarnybas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.